Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų dar nėra pernelyg daug, palyginti su kitomis šalimis. Nors mūsų politikai stengiasi ir nuolat siūlo menkiau apmokestinti, pavyzdžiui, mėsą, žuvį ar išvis daugelį maisto produktų.
Mat nuo PVM tarifo priklauso ir šalies ekonominiai rezultatai. Pavyzdžiui, viena priežasčių, kodėl maisto prekės Lenkijoje daug pigesnės nei pas mus, yra būtent mokesčių skirtumai: kaimyninėje šalyje taikomas 5 proc., Lietuvoje – standartinis 21 proc. tarifas.
Apmokestino ir saunas
Tačiau yra valstybių, kuriose nustatytos PVM lengvatos tiesiog verčia gūžčioti pečiais.
Antai Vokietijos greitojo maisto užeigose užsisakius mėsainį teks sumokėti visą PVM, tačiau parduodant jį per langelį į automobilį taikoma lengvata.
Vokiečių finansų ministras Wolfgangas Schäuble vieną vasarą apstulbino saunų savininkus. Anksčiau jie rėmėsi ES direktyvomis ir įrodinėjo, kad suomiškų pirčių paslaugos yra gydymo procedūra, kuriai Berlynas taiko 7 proc. PVM.
Tačiau ministras nenusileido ir dabar saunose prakaituojantys vokiečiai priversti 19 proc. bilieto kainos pervesti valstybei.
Sunerimo dėl tamponų
Tuo metu Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas per ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą kovo mėnesį Briuselyje kalbėjo apie vadinamąjį tamponų mokestį.
Britų euroskeptikai piktinosi, kad ES nuostatai draudžia panaikinti PVM moteriškoms higienos priemonėms ir skutimosi peiliukams.
ES partneriai, baimindamiesi britų „ne“ per būsimąjį referendumą dėl narystės ES, parodė draugiškumą.
Jie paaiškino, kad Europos Sąjungos narės ateityje pačios galėtų nuspręsti, didinti PVM higienos priemonėms ar ne.
Teoriškai bet kur gali kilti ginčų, koks PVM tarifas turėtų galioti įklotams, sauskelnėms, dušo prausikliams ir dantų pastai.
Pagaliau ėmėsi darbo
Šiuo metu yra sudarytas ilgas sąrašas, kuriame numatyta, kokiems produktams ir paslaugoms turi galioti standartinis, o kuriems galima taikyti lengvatinį PVM.
Norint ką nors pakeisti, reikia visų 28 ES valstybių pritarimo, todėl tai – titaniškas užmojis.
Vis dėlto Europos Komisija vakar pranešė pradėsianti švarinti PVM džiungles.
Veiksmų plane siūlomos dvi galimybės. Pirmoji – išlaikyti minimalų standartinį 15 proc. tarifą ir, remiantis šalių narių teikiama informacija, reguliariai persvarstyti prekių ir paslaugų, kurioms gali būti taikomas lengvatinis tarifas, sąrašą.
Kitas variantas – tokį sąrašą išvis panaikinti.
Tačiau, pasak ES atstovų, pasirinkus pastarąją galimybę reikėtų sukurti apsaugos priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias sukčiavimui ir kurios padėtų išvengti nesąžiningos mokesčių konkurencijos bendrojoje rinkoje.
Šįmet EK ketina parengti teisės aktą, kuriuo siekiama modernizuoti ir supaprastinti tarpvalstybinei elektroninei prekybai taikomą PVM.
Kitą darbą Briuselio biurokratai žada nuveikti 2017-aisiais: jie užsimojo sukurti galutines bendros Europos PVM erdvės taisykles. Pagal jas, tarpvalstybiniai sandoriai toliau būtų apmokestinami paskirties valstybės narės tarifais, bet mokesčių rinkimo būdas pamažu pasikeistų ir būtų pereita prie labiau nuo sukčiavimo apsaugotos sistemos.
Tiesa, konkrečių detalių EK kol kas nepateikė.
Netenka didžiulių sumų
Būtent sukčiavimo schemos kelia daugiausia nerimo Briuseliui. Europos Komisijos duomenimis, PVM nepriemoka 2013 metais valstybėse narėse siekė beveik 170 mlrd. eurų.
Vien dėl tarpvalstybinio sukčiavimo ES kasmet prarandama maždaug 50 mlrd. eurų.
Komisijos teigimu, pradėjus taikyti būsimą PVM sistemą, dėl tarpvalstybinio sukčiavimo per metus prarandamą sumą būtų galima sumažinti maždaug 40 mlrd. eurų (arba 80 proc.). („Spiegel.de“, ELTA, LR)
PVM – didžiausias biudžeto maitintojas
Kai kuriose pasaulio šalyse PVM išvis nėra, tačiau visoje ES jis taikomas. Pajamos iš šio mokesčio yra labai svarbios: pavyzdžiui, šįmet į Lietuvos valstybės biudžetą iš viso tikimasi surinkti 8,046 mlrd. eurų, o vien PVM įplaukos turėtų siekti 3,049 mlrd. eurų.
Lietuvoje nustatytas standartinis 21 proc. PVM tarifas – toks galioja nuo 2009 metų rugsėjo. PVM mūsų šalyje buvo įvestas 1994 metų gegužės 1 dieną. Tuomet tarifas siekė 18 proc., o 2008 metų gruodžio 23 dieną buvo padidintas iki 19 proc.
Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui (lengvata galioja iki šių metų pabaigos), knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius), periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius ir leidinius, kuriuose mokama reklama sudaro daugiau kaip 80 proc. viso leidinio ploto).
Toks pat lengvatinis tarifas šiuo metu galioja keleivių ir keleivių bagažo vežimo paslaugoms nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais ir turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms.
Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai jie tiekiami asmenims, kuriems šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos, taip pat neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui.
