Vyriausybės vadovas stebėjosi, kad, nepaisant augančios šalies ekonomikos, didėjančių pajamų, Lietuvos gyventojai išlieka tokie pat nelaimingi.
„Daug keliauju po Lietuvą, susitinku su žmonėmis ir klausiu – kaip jūs gyvenate? Sako – blogai.
Ar trūksta maisto, stogo virš galvos? Sako: „Ne“, tačiau iki šviesos akyse ir šypsenos veide kažko vis dar trūksta“, – įžvalgomis dalijosi A.Butkevičius.
Tuo metu Žmogaus studijų centro vadovas Gintaras Chomentauskas įsitikinęs, kad materialinė gerovė nėra vienintelis kelias į žmonių laimę, nors ji yra svarbus veiksnys.
Apklausos metu paaiškėjo, kad gaunantys ne mažiau kaip 450 eurų pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį žmonės jau nesijaučia nelaimingi dėl pernelyg mažų pajamų.
Pasak žinomo šalies psichologo, pagal laimingų žmonių skaičių galima spręsti apie pačią valstybę.
Kaip atrodo situacija Lietuvoje? Šalies gyventojai vyrai tvirtai pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių, moterys šioje srityje – taip pat tarp lyderių. Lietuvos gyventojai taip pat pirmauja pagal mirčių skaičių nuo širdies ligų.
„Nereikia visos kaltės suversti netinkamai Lietuvos gyventojų mitybai. Lenkai turbūt ne ką mažiau valgo kiaulienos, tačiau vaizdas šioje kaimyninėje valstybėje visai kitoks“, – kalbėjo G.Chomentauskas. Jo nuomone, nekalti ir genai ar praeityje patirtas stresas. Latviai ir estai praeityje patyrė labai panašius išbandymus, tačiau šiose šalyse situacija taip pat geresnė.
Tyrinėjant pastarųjų trijų dešimtmečių savižudybių statistiką išryškėjo keli ciklai, kai jų skaičius mažėjo ir didėjo. Tokių nelaimių skaičius smarkiai sumažėjo 1985 metais, kai buvusioje SSRS padvelkė laisvės vėjai, o aukščiausią tašką pasiekė 1994–1995 metais.
G.Chomentauskui tai nesunku paaiškinti. Prieš subyrant SSRS žmonės troško laisvės, o atkūrus nepriklausomybę jų gyvenime įvyko labai reikšmingų pokyčių ir ne visiems jie buvo malonūs.
„Savižudybių iškart sumažėja, kai žmonės turi viltį“, – aiškino G.Chomentauskas.
Pasak psichologo, Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo šalį nėra palanki, jie linkę išaukštinti kitas valstybes ir tai gali būti itin didelės emigracijos paaiškinimas.
„Kiekvieną akimirką menkiname tai, ką esame pasiekę“, – stebėjosi G.Chomentauskas. Vis dėlto jis įžvelgė ir gerų ženklų – šalies gyventojai jau kyla iš emocinės duobės, tampa šiek tiek laimingesni ir sveikesni.
