Niekuo dėtas 75 metų vyras smarkiai susijaudino ir atsidūrė ligoninėje.
Dvi klaipėdietės iš to paties daugiabučio Klaipėdoje, Lietuvininkų aikštėje, savo nekaltumą dėl to paties incidento turėjo įrodinėti teisme.
„Esu patyręs du širdies infarktus, perskaičius laišką manęs vos neištiko trečias, sutriko širdies ritmas. Pagalvokite, ką reiškia tūkstantis eurų pensininkui. Esu neįgalus, mano širdis neseniai operuota, reikia ramybės. O čia rado invalidą, matyt, pagalvojo – atsigriebsime. Žinau, kad aš čia niekuo dėtas, bet vis vien tokie gąsdinimai labai nemalonūs. Tądien, kai gavau laišką, turėjau eiti pas gydytoją, bet visos dienos prireikė aiškintis, kodėl turiu mokėti pinigus ir dar esu gąsdinamas“, – susijaudinęs kalbėjo N.Ščerbina.
Kitą dieną jis pasijuto dar blogiau, iškviesta greitoji jį išgabeno į Jūrininkų ligoninę. Pacientui buvo daromos lašelinės, suleista vaistų. Po pusdienio šiek tiek atitokęs pensininkas išleistas namo, rekomenduota niekur nevaikščioti ir nesijaudinti.
„2015 metų gegužės 14 dieną buvo aplietas „PZU Lietuva“ draustas turtas. (…) Minėtas turtas aplietas iš Jums priklausančiame sandėliuke įrengto vamzdžio. (…) Remiantis žalos dydį įrodančiais dokumentais „PZU Lietuva“ išmokėjo 994,24 euro draudimo išmoką.
(…) Prašome jūsų per dešimt dienų nuo šios pretenzijos išsiuntimo į bendrovės sąskaitą pervesti nurodytą sumą. (…) Negavus nurodytos sumos arba išsamaus raštiško atsakymo dėl nesutikimo grąžinti skolą per dešimt dienų nuo pretenzijos išsiuntimo datos bendrovė perduos jūsų asmens duomenis Jungtinei skolininkų administravimo bendrovei ir dėl skolos išieškojimo kreipsis į teismą, dėl ko jūs turėsite papildomų išlaidų.“
Toks laiškas išvedė N.Ščerbiną iš pusiausvyros.
Jis pasikvietė namą prižiūrinčios bendrovės „Danės būstas“ darbuotoją Gražvydą Kasmauskį. Abu nusileido į namo rūsį ir viską apžiūrėjo.
„Parodžiau, kad mano rūsys nesiriboja su apipiltuoju, yra gerokai už posūkio. Be to, po to incidento jo niekas netikrino, jokių aktų nesurašė. G.Kasmauskis man sako: nusiramink, tu čia niekuo dėtas, bet pridūrė, kad be teismo neišsisuksiu“, – piktinosi N.Ščerbina.
„Siekdami nustatyti, kurio būsto savininkas buvo atsakingas už mūsų įmonėje apdraustų patalpų užpylimą, bendradarbiavome su namą administruojančia bendrove „Mano būstas“. Kreipėmės į savininkus tų butų, kuriuos mums nurodė administratorius. Deja, informacija vis nepasitvirtindavo. Apgailestaujame, kad situacija užsitęsė ir sukelia nemalonių išgyvenimų namo gyventojams. Nusprendėme atsiimti pretenziją ir šio proceso nebetęsti“, – tokį atsakymą į klausimus „Lietuvos rytui“ atsiuntė draudimo bendrovės Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.
Apie tai sužinojęs N.Ščerbina šiek tiek ramiau atsikvėpė, bet vis vien kreipėsi į advokatą, nes draudikai jam nepranešė, kad situacija pasikeitė.
„Tai laiškas jums, o man niekas neskambino. Praeis dešimties dienų laikas atsakymui, tuomet nieko nebegalėsi padaryti. Kad ir prastai jausdamasis turiu susitikti su advokatu, pateikti jam visus dokumentus ir įrodinėti, kad esu nekaltas“, – sakė N.Ščerbina.
Dėl to paties kažkieno užlieto rūsio Lietuvininkų aikštės daugiabutyje daug sveikatos prarado ir pensininkė Irena Rasimavičienė, kuri buvo priversta savo nekaltumą įrodinėti teisme.
Klientui nuostolius už aplietą rūsį ir sugadintas ten buvusias prekes apmokėję draudikai kaltų ieškojo aklai.
Pernai rudenį ji gavo Klaipėdos apylinkės teismo pranešimą, kad draudimo bendrovei „PZU Lietuva“ turi sumokėti beveik tūkstantį eurų.
Elektroninė byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant. Teismas už akių moterį pripažino kalta, kad užliejo pirmame aukšte esančios parduotuvės rūsio patalpas.
Draudimo bendrovė savo klientui sumokėjo už patirtus nuostolius ir nusprendė tuos pinigus atgauti iš avarijos kaltininkės. Dūrė pirštu ir nusprendė, kad tai – I.Rasimavičienė.
Jai neliko nieko kito – tik samdytis advokatą ir ieškoti teisybės. Savo nekaltumu įsitikinusi moteris pati rinko dokumentus, liudijančius, kad ji negalėjo užlieti prekių ir jų sugadinti.
Pernai gruodį Klaipėdos apylinkės teismas panaikino savo nutartį ir I.Rasimavičienei adresuotus kaltinimus.
„PZU Lietuva“ pranešė, kad jokių pretenzijų I.Rasimavičienei neturi, grąžino jos advokatui išleistus pinigus.
Tuomet draudikų akys nukrypo į antrajame aukšte gyvenančią Agnetą Lukonaitę.
Esą 2015 metų gegužės 13-ą dieną daugiabučio rūsyje trūko vamzdis, esantis A.Lukonaitės sandėlyje. Tačiau jos rūsyje nei draudikai, nei jokia avarinė tarnyba nebuvo.
Klaipėdos apylinkės teismo posėdyje „PZU Lietuva“ atstovas pranešė teisėjai, kad jau yra kitas atsakovas – A.Lukonaitės kaimynas. Tai ir buvo I.Ščerbina.
„PZU Lietuva“ atstovas pageidavo atidėti bylos nagrinėjimą, nes norėtų pateikti trečią patikslintą ieškinį.
Teismas ne tik atmetė ieškovo prašymą dėl atsakovo pakeitimo, bet ir už netinkamą pasirengimą bylinėjimosi procesui „PZU Lietuva“ advokatui skyrė 289 eurų baudą.
