Tai rodo vadinamasis ČŠ indeksas, kurį kas ketvirtį skaičiuoja tyrimų centro BIPART ir projekto „Košt urada“ ekspertai. ČŠ indeksas skaičiuojamas pagal du rodiklius – 100 g kiaulienos be kaulų ir 100 g degtinės. Jis skaičiuojamas remiantis „Big Mac“ (kitaip dar Mėsainio) indeksu, kurį nuo 1986 metų sudaro britų žurnalas „The Economist“.
ČŠ – rusiško darinio „ČarkaŠkvarka“ („ЧаркаШкварка“) santrumpa pagal baltarusišką posakį „Чарка і скварка“ (taurelė ir spirgas), vartojamą daugelyje baltarusiškų patarlių ir greičiausiai perimtą iš baltarusiško priežodžio „Абы скварка і чарка, дык будзе там і наш Марка“(„Kur taurelė ir spirgutis, ten bus ir mūsų Markutis“). Dabar šis posakis yra įgavęs neigiamą atspalvį ir vartojamas apolitiškai bei buitinėse problemose paskendusiai Baltarusijos visuomenės daliai apibūdinti. – Red.).
„Pernai visus metus „taurelė ir spirgutis“ vis labiau artėjo link liaudies – paprastų žmonių: ČŠ indeksas užtikrintai ėjo pigyn iki pat 3-iojo ketvirčio. Tačiau naujametės „staigmenos“ ilgai laukti nereikėjo: 4-ąjį ketvirtį daugelio mėgstamas produktų rinkinys pabrango“, – pabrėžė tyrėjai.
Taigi ketvirtą praėjusių metų ketvirtį ČŠ kaina pasiekė 21 795 Baltarusijos rublius (BYR) – apie 95 euro centus. Lyginant su trečiuoju ketvirčiu, šis indeksas pabrango 347 BYR (apie 1,52 euro cento), arba 1,6 procento.
Baltarusių perkamoji galia (prekių ir paslaugų kiekis, kurį šios šalies gyventojas gali įsigyti už savo darbo užmokestį. – Red.) sumažėjo. Dabar vidutinis šalies gyventojas gali sau leisti 321 ČŠ per mėnesį, arba, kitaip tariant, 32,1 kg kiaulienos ir 32,1 litro degtinės. Palyginti su trečiuoju praėjusių metų ketvirčiu, baltarusių stalas tapo skurdesnis trimis taurelėmis ir trimis spirgučiais.
Kita vertus, lyginant su 2015 metų pradžia, baltarusių padėtis vis dėlto pagerėjo – per metus kiekvienas šalies gyventojas praturtėjo 41 ČŠ (baltarusių perkamoji galia, išreikšta ČŠ, pernai metų I,II, III ir IV ketvirtį atitinkamai buvo 280, 313, 324 ir 321 ČŠ).
„Esmė ta, kad per metus degtinė beveik nebrango, o kiauliena – gana intensyviai pigo“, – paaiškino ČŠ indeksą skaičiavę ekspertai.
Tačiau, lyginant su kaimynais, kiaulienos ir degtinės baltarusiai gali nusipirkti mažiau.
„Net rusai, kurių ekonomikai nėra patys geriausi laikai, gali sau leisti 396 ČŠ per mėnesį, o tai 75 taurelėmis ir spirgučiais viršija baltarusių rodiklį. Ką jau kalbėti apie „pūvančius“ Vakarus: Lietuvoje už vidutinį darbo užmokestį galima nusipirkti 504 ČŠ per mėnesį (kitaip tariant, 50,4 kg kiaulienos ir 50,4 litrų degtinės. – Red.), Latvijoje – 511, o Lenkijoje – 654, tai yra, du kartus daugiau nei Baltarusijoje“, – konstatavo tyrimų centro BIPART ir projekto „Košt urada“ ekspertai.
„Košt urada“ („Valstybės kaina“) yra interaktyvi interneto svetainė, kuri, kaip teigia patys jos kūrėjai, „patogia ir paprasta forma parodo, iš kur į mūsų valstybės biudžetą ateina pinigai ir kaip jie yra leidžiami“. Kokia metodika vadovaudamiesi baltarusių ekspertai apskaičiavo kaimyninių šalių ČŠ indeksą, straipsnio autorius išsamiau nepaaiškina. Tad neaišku, ar tyrėjai įvertino lietuvių „draugiškus vizitus“ į Suvalkų kraštą. Bent jau tų spirgučių tikrai būtų daugiau...
Parengė Leonas Grybauskas
