Vertinant nuo šių metų pradžios iki kovo 9 tos dienos, dauguma didžiųjų pasaulio akcijų indeksų vis dar po vandeniu. Pavyzdžiui vienas pagrindinių JAV indeksų S&P 500, žiūrint nuo sausio pirmos dienos, yra nukritęs maždaug 1.5 procento. Šešių šimtų didžiausių Europos įmonių akcijų kainas sekantis Eurostoxx 600 tuo pačiu laikotarpiu krito maždaug 5.5 procento. Tuo tarpu aukso kaina tuo pačiu laikotarpiu paaugo daugiau nei 18 procentų.
Priešingai nei akcijoms, auksui šių metų pradžia buvo viena geriausių istorijoje. Tačiau ar tai reiškia, jog auksas nuo šiol tik kils? O gal tai tik momentinis pokytis, kurio kryptis labai greitai gali pasikeisti?
Žiūrint į istoriją, paskutiniai 5 metai auksui buvo labai liūdni. Metalo kaina 2011 metais pasiekė istorines aukštumas – kiek daugiau, nei 1920 JAV dolerių už trojos unciją. Ir nors tuo metu ne vienas pseudo ekonomistas ar analitikas skelbė, jog aukso uncija jau greitai kainuos tris, penkis ar dešimt tūkstančių dolerių, nuo 2011 metų aukštumų iki 2015 metų gruodžio pabaigos šio metalo kaina krito daugiau nei 45 procentais.
Kritimas buvo kiek sustojęs tik per Europos valstybių skolų krizę, tačiau pastaruosius tris metus aukso kaina krito labai užtikrintai ir tendencingai. Ir pirmas rimtesnis kilimas įvyko tik šiais metais. Nepaisant to, tikėtis, jog metalo kaina pasiekė visišką dugną ir dabar važiuos tik į viršų būtų labai naivu.
Pirmiausia, dabartinis metalo kainos šuolis buvo įtakotas tik emocijų. Bijodami akcijų kainų kolapso investuotojai pinigus perkėlė į auksą. Reikia suprasti, jog auksas buvo pasirinktas ne dėl kažkokių realių ir racionalių priežasčių, bet tik dėl istoriškai susiformavusio įpročio. Todėl realiai dauguma investuotojų pinigus aukse tiesiog „priparkavo“ iki situacija akcijų rinkose taps aiškesnė.
Antra, baimė dėl hiperinfliacijos ateinančios dėl pinigų spausdinimo yra nepagrįsta. Nes tas veiksmas, kuris liaudyje skambiai vadinamas pinigų spausdinimu, realybėje yra tik neįdomios buhalterinės operacijos, kurios papildomų pinigų į vartojimo rinką beveik neįlieja.
Centrinių bankų veiksmai pučia jų balansus, didina bankų centriniuose bankuose laikomus rezervus ir kelia finansinių aktyvų (akcijų, obligacijų) kainas. Tačiau pagrindinių vartojimo prekių kainų jie neįtakoja. Nes centriniai bankai keičia valstybines obligacijas į grynuosius pinigus. O valstybines obligacijas dažnai turi ne Jonas iš Kupiškio rajono, bet įmonės generalinis direktorius Petras iš Vilniaus.
Tarp jų esminis skirtumas tas, kad Jonas iš Kupiškio finansinio turto beveik neturi, o Petras iš Vilniaus jo turi daugiau, nei jam reikia. Tad jei papildomų pinigų gautų Jonas, jis juos išleistų vartojimo prekėms. Tuo tarpu pinigus gavęs Petras juos išleidžia akcijoms ir kitoms obligacijoms.
Būtent dėl šios priežasties bijoti hiperinfliacijos nereikia. Nes norint ją matyti pirmiausia reikėtų sulaukti, kuomet už naujai sukurtus pinigus būtų masiškai perkami pomidorai ir agurkai, o ne akcijos ir obligacijos.
Tačiau toks scenarijus nėra realus. Didelį finansinį turtą turintys žmonės poreikio investicijas į maistą keisti neturi, nes maisto jiems ir taip netrūksta, o investicijų per daug nebūna niekada.
Todėl situaciją vertinant racionaliai galime teigti, jog labai didelės infliacijos greitu metu tikėtis nereikia. Ypač prisiminus tai, jog dauguma centrinių bankų, o ypač Europos centrinis bankas, jau ilgą laiką ne visai sėkmingai stengiasi ištraukti valstybes iš neigiamos infliacijos (defliacijos).
Kalbant apie aukso kainą dažnai minimas ir dar vienas teoriškai svarbus, tačiau praktiškai bereikšmis faktorius. Primenama, kad aukso kainą taip pat smarkiai įtakoja JAV dolerio kurso pokyčiai. Tačiau investuotojams iš Europos tai turėtų nerūpėti. Jei auksas brangs dėl JAV dolerio pokyčių, tuomet investuotojai tą uždarbi praras dėl euro brangimo prieš JAV dolerį. Kitaip sakant, eurais denominuota aukso kaina, jei jos pokyčiai bus įtakoti tik dolerio kurso, greičiausiai nesikeis arba keisis visai minimaliai.
Sudėjus, jog dauguma investuotojų pinigus į auksą perkėlė tik trumpam laikui iki situacija taps aiškesnė, o infliacijos, nuo kurios auksas teoriškai turėtų apsaugoti, taip pat nelabai matysime, prieiname prie išvados paprastos išvados – aukso kilimas yra trumpalaikis.
Nors ir prieiname prie išvados, kad aukso kainos šoktelėjimas yra momentinis, tai nereiškia, kad aukso ar kitų tauriųjų metalų investiciniame portfelyje laikyti nereikia. Tam tikrą dalį metalų, ypač kai jų kainos istoriškai yra labai pigios, turėti verta. Nes jie gali padėti apsaugoti portfelį nuo nuostolių neramiais laikais.
Tačiau įtikėti, jog aukso kaina pasiekė dugną ir nuo šiol tik kils – per daug naivu. Auksas realiai yra bevertis barbarų laikų reliktas, kurio kainą palaiko sentimentas ir emocijos. Tai nėra fundamentalios vertės atributai. Tai tik trumpalaikius judesius įtakoti galintys faktoriai. O ilguoju periodu kaina juda link fundamentalios vertės.
