Imtasi apibrėžti valstybiniuose teatruose ir orkestruose dirbančių atlikėjų darbo laiką ir pobūdį – esą dabar tai padaryti sunku, nes dalį laiko jie dirba individualiai. Valstybės kontrolė nustatė, kad, pavyzdžiui, vieni aktoriai per metus scenoje pasirodo daugiau nei 100 kartų, o kiti – vos keliolika, o darbo užmokestis skiriasi nedaug.
„Kai jie patenka į darbo santykių reguliavimą, yra pastovių trupių nariai, patenka į darbo teisės spąstus, nes iš jų reikalaujama, kad dirbtų 40 val. per savaitę ir tada bet kuri patikrinusi institucija mato, kad tos valandos neatidirbamos“, – situaciją aiškino teisininkas prof. Tomas Davulis.
„Jeigu vienas turi labai daug repeticijų ir spektaklių, o kitas – labai mažai arba neturi ir gauna užmokestį, ar tai yra uždirbti pinigai? Čia gal ir nereikia daryti didelių permainų – tiesiog teatrų administracijoms tartis, kaip padaryti tą sistemą skaidresnę, susitarti dėl darbo laiko apskaitos“, – svarstė advokatas dr. Tomas Bagdanskis.
Scenos kūrėjai priešinasi užmojui priversti juos visą priklausantį laiką būti teatre arba pagal įstatymus keisti įsipareigojimus. Pasak jų, ruoštis spektakliui galima ir savarankiškai – bibliotekoje, sporto salėje ar namuose. O užimtumas kiekvieną mėnesį skiriasi, todėl viską apskaityti būtų sudėtinga.
„Pasiruošimas yra labai individualus. Tai toks darbas, kurį sunku jį pamatuoti, ir kai kas nors iš aktorių sako, kad šiąnakt sapnavo kažką [susijusį su darbu], tai aš tuo tikiu – jei žmogus giliai darbe, tai jis tai net sapnuoja. Bet biurokratija reikalauja kažkokios ataskaitos“, – piktinosi aktorius Rimantas Bagdzevičius.
„Galimas pedagogų darbo analogas, kai turi kontaktines ir nekontaktines valandas. Tada kiekviena įstaiga galėtų nusistatyti, kiek turi kontaktinių valandų scenoje, o kita dalis yra pasiruošimui – irgi užskaitoma kaip darbo laikas“, – galimybių ieškojo kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Vidutinis Nacionalinio Dramos teatro aktoriaus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekia 850 eurų per mėnesį. Teisininkai sako, kad ieškant naujo užmokesčio būdo siekiama sąlygas pagerinti tiems, kurie dirba kelis kartus daugiau, o uždirba panašiai, kaip ir dirbantys gerokai mažiau.
