Trisdešimtmetis verslininkas, odinius ginklų dėklus siuvančios bendrovės „4Gun“ savininkas Donatas Juočionis įsitikino, kad tai – paprasta.
„Pernai gruodį pamečiau pasą. Esu verslininkas, tad asmens dokumento man dažnai prireikia.
Todėl nieko nelaukdamas kreipiausi į Vilniaus apskrities Migracijos valdybą, kad ši užblokuotų duomenis“, – pasakojo D.Juočionis.
Iškart gavo slaptažodį
Migracijos valdyboje jis gavo porą mėnesių galiojantį laikinąjį pažymėjimą. Juo ir naudojosi, kol pasą aptiko vienoje iš kelioninės kuprinės kišenių.
„Pasas nebegaliojo. O man kaip tik reikėjo nueiti į banką, nes, supainiojęs slaptažodžius, užblokavau prieigą prie interneto bankininkystės.
Sąskaitų bendrovė turi keliuose bankuose, bet pirmiausia nužingsniavau į „Swedbank“.
Ir ką gi? Pateikęs nebegaliojantį pasą gavau naują prisijungimo prie internetinės bankininkystės puslapio slaptažodį.
Jeigu būtų prireikę ir kodų kortelės, būtų pakakę sumokėti 1,45 euro“, – stebėjosi jaunuolis.
Sistema niekaip neįspėjo
Banko darbuotoja, palyginusi nuotrauką pase su jaunuolio išvaizda, nesuabejojo, kad tai tikrai tas pat žmogus.
„Kodėl banko sistema neparodė, kad asmens dokumentas nebegalioja?
Aš pats apie tai pasakiau darbuotojai. Tačiau neramu, kad pasą radęs asmuo, nors kiek panašus į žmogų dokumento nuotraukoje, gali ne tik gauti prisijungimo prie sąskaitos slaptažodžius“, – kalbėjo D.Juočionis.
Anot pašnekovo, piktavalis, radęs pasą ir banke gavęs interneto bankininkystės slaptažodį bei naują kodų kortelę, be vargo per Registrų centrą gali gauti prieigos raktą.
Naudodamasis juo bei asmens dokumentu, įmonės vardu toks veikėjas bet kuriame banke gali atsidaryti sąskaitą ir per ją išplauti pinigus.
„Bankai savo sistemoje nemato, kad asmens dokumentas nebegalioja.
Vadinasi, visi žmonės, pametę asmens dokumentą, nėra saugūs, nes jų asmens duomenimis dar ilgai galima naudotis?“ – svarstė D.Juočionis.
Duomenis perduoda registrui
Pasak Migracijos valdybos Pasų skyriaus vyriausiosios specialistės Stelos Balčiūnienės, duomenys apie negaliojančius asmens dokumentus perduodami Registrų centro padaliniui – Gyventojų registro departamentui.
„Jie yra duomenų valdytojai. Žmonės, praradę asmens dokumentus, kreipiasi į tą migracijos valdybą, kurios teritorijoje yra jų gyvenamoji vieta.
Jie užpildo tam tikros formos pranešimą, o mes įvedame duomenis į sistemą, kurioje asmens dokumentas iš karto paskelbiamas negaliojančiu“, – aiškino S.Balčiūnienė.
Anot jos, asmuo, atradęs nebegaliojantį dokumentą, privalo jį grąžinti Migracijos tarnybai.
„Informacija Gyventojų registro departamente apie negaliojantį dokumentą atsiranda iš karto. Valstybės įstaigos ar įmonės turi sutartis su registru.
Būtent tose sutartyse ir yra numatyta, kas kiek laiko atnaujinama informacija apie asmens duomenis. Gali būti, kad tai daroma ne kas valandą ir ne kasdien.
Jeigu žmogus tą pačią dieną, gavęs naują dokumentą, nueitų į banką, jo naujojo dokumento duomenų bankas nematytų.
Galiu tik spėti, kad viską lemia sutartis tarp Gyventojų registro ir duomenų valdytojo“, – svarstė S.Balčiūnienė.
Turėjo pranešti pats?
Anot „Swedbank“ atstovo Sauliaus Abraškevičiaus, banke laikomasi griežtai apibrėžtų asmens tapatybės nustatymo taisyklių.
Jos numato, kokiais atvejais asmens dokumentai turi būti patikrinti Vidaus reikalų ministerijos negaliojančių dokumentų arba vairuotojų pažymėjimų duomenų bazėse.
„Jeigu kliento pateiktas dokumentas yra įrašytas į šias bazes, jis negali būti naudojamas asmeniui atpažinti, todėl klientas neaptarnaujamas.
Kita vertus, ir pats žmogus turi nedelsdamas informuoti banką apie savo dokumentų, naudojamų jo asmens tapatybei nustatyti, vagystę ar praradimą.
Gavęs tokią informaciją bankas ją įrašo į kliento duomenų bylą“, – aiškino S.Abraškevičius.
Panaršo asmens duomenų bazes
Audrius Šapola, SEB banko Prevencijos departamento direktorius „Nustatant kliento tapatybę banko darbuotojai Informatikos ir ryšių departamento oficialioje negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazėje tikrina, ar asmens dokumentas nėra pamestas, prarastas ar negaliojantis. Taip pat banko sistemose fiksuojama, jei klientas pats praneša apie prarastus asmens dokumentus.
Kadangi gali pasitaikyti tokių atvejų, kai asmuo pats neinformuoja teisėsaugos institucijų apie prarastą asmens dokumentą ir dėl to informacija negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazėje gali būti netiksli, bankas skiria daug dėmesio savo darbuotojų mokymams. Per juos paaiškinama, kaip įvertinti pateiktą asmens dokumentą, atskirti, ar asmuo bando sukčiauti.
Visa tai yra dalis banke taikomo principo „Pažink savo klientą“, kuris yra susijęs su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu.“
