„Ne, jokio deklaravimo, registravimo. Mano klientai tikrai jums nenuomos buto“, – nukirto agentė paskambinus viename populiariausių nekilnojamojo turto portalų rastame skelbime nurodytu numeriu. Šitaip ji sureagavo į pasakymą, kad butą kol kas nuomotųsi du žmonės, tačiau po poros mėnesių gims kūdikis. Net nebuvo svarbu, kad sutuoktiniai tikino gyvensią išnuomotame bute ilgai ir esantys tvarkingi, gerai uždirbantys.
Kita agentė buvo kiek lankstesnė: sakė turinti kito buto pasiūlymą – būsto savininkai, anot jos, turėtų sutikti su nuomininkų prašymu.
„Paprastai su tais, kurie nuomoja legaliai, galima susitarti“, – sakė nekilnojamojo turto specialistė.
Kaip prieš savaitę rodė „Lietuvos ryto“ televizija, nuo liepos 1 dienos prie savivaldybių prisiregistravę asmenys turės deklaruoti tikrą gyvenamą vietą, pavyzdžiui, nuomojamame bute. Tačiau būstų savininkai bijo registruoti nuomininkus arba kelia nuomos kainas. Butų nuomotojai baiminasi, kad, sutikus priregistruoti jaunas šeimas, o vėliau norint jas iškeldinti, kils problemų. Valdininkai ramina, kad jokių nepatogumų nuomotojai nepatirs.
Šitos bėdos – ne naujiena
Ar šeimoms su mažais vaikais ar jų laukiantiems naujoji tvarka taps pragaištinga, pasikalbėjome su įmonės „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertas Marius Čiulada.
– Kaip yra dabar – ar šeimos su vaikais arba jų laukiančios yra pageidaujami nuomininkai?
– Būsto savininkų požiūris į tokias šeimas visais laikais nebuvo labai palankus. Taip yra dėl vienos priežasties – mažamečių vaikų apsaugos įstatymo.
Tarkim, jei nuomininkai netikėtai tampa nemokūs ir turi mažamečių vaikų, ne taip paprasta juos iškraustyti, nesvarbu, kad jie nemoka nuomos, kaupiasi skolos už komunalines paslaugas.
Tad, kai rinka yra aktyvi, šeimininkai gali pasirinkti, kam nuomoti, o kam ne, jie ir renkasi tuos, kurie neturi mažamečių vaikų. Ypač didmiesčiuose.
Sako: „Ai, dėl šventos ramybės geriau rinksiuosi nuomininką be vaikų“. Nors nepasakyčiau, kad šeimos su vaikais yra baubas visiems nuomotojams.
Mažesniuose miestuose ši problema nėra aktuali: ten nuomos rinka nedidelė, nuomos kainos yra mažesnės.
– O į ką dar kreivai žiūri nuomotojai?
– Žinoma, tai kvailas sulyginimas, bet yra nuomotojų kategorija, kurie nenori šeimų su vaikais ir žmonių su naminiais gyvūnais. Dėl gyvūnų kaip ir aišku: kvapas, galima žala būstui, triukšmas, nelaimingi kaimynai. Vaikai, žinoma, taip pat gali pridaryti žalos būstui.
- Kalbama, kad pokyčiai nuo liepos mėnesio sukels vėją ir nuomos rinkoje – kils kainos. Ar nuomodami butą šeimoms su mažais vaikais būsto šeimininkai kelia kainas?
– Tai reti atvejai. Dažniau šie dalykai sprendžiami prašant didesnio užstato – tarkim, populiarėja dvigubas užstatas, o ne vieno mėnesio, kaip kad buvo anksčiau. Mokėti iškart dviejų mėnesių užstatą ir nuomą už einamąjį mėnesį – išvis už tris mėnesius – nepatinka nuomininkams. Tačiau reikia suprasti šeimininkus. Juk leisti kitiems už kelis tūkstančius eurų valdyti jų turtą, kuris kainuoja keliasdešimt tūkstančių eurų, reikia pasitikėjimo. O jo neįgysi pabendravęs kartą su galimais nuomotojais – juk sunku spręsti pagal rūbą ir bendravimą.
Užsienyje populiaru reikalauti įrodymų, kad galėsi mokėti, – tarkim, išrašo iš banko, darbovietės, buvusių nuomotojų rekomendacijų – kurie patvirtintų, kad nuomininkai ir laiku sumokėdavo, ir tvarkingai gyveno netgi turėdami naminių gyvūnų. Tai pamažu atsiranda ir Lietuvoje.
Tai ypač svarbu galvojant apie tai, kad nuoma – tai tęstiniai santykiai. Kitaip nei parduodant butą, kai sudarius sutartį išsiskiriama.
Teisininkė: „Baigėsi sutartis – kraustykis“
Kaip paaiškino bendrovės „Lexpro“ teisininkė Dovilė Katauskaitė, tokiu atveju, kai asmuo nuomojasi būstą, pakanka deklaruojant gyvenamąją vietą seniūnijai ar savivaldybei pateikti sudarytą būsto nuomos ar panaudos sutartį arba, kaip iki šiol, savininko leidimą.
Nuomos sutartyje būsto savininkas turi teisę nurodyti datą, iki kurios leidžia gyventi bei deklaruoti gyvenamąją vietą nurodytame name ar bute nuomininkams ar įnamiams.
Suėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai. Taip išvengiama papildomų rūpesčių – savininkui nereikės teikti prašymų, kad būsto nuomininko duomenys apie jo deklaravimą būtų panaikinti.
CK 2.14 str. 1 d. įtvirtinta, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Taigi, norint deklaruoti naujagimį, nereikia šeimininko sutikimo ar nuomos sutarties pakeitimų (dėl asmenų skaičiaus gyvenančių nuomojamame būste) – vaiko gyvenamoji vieta privalo būti deklaruota su tėvais ar vienu iš tėvų.
Tiesa, teisininkė D.Katauskaitė pabrėžė, kad yra keletas momentų nuomojantis ar nuomojant būstą šeimai, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį.
Jei nuomos sutartis yra galiojanti – nuomininkų iškeldinti negali, nebent jie pažeidė nuomos sutartį. Tačiau, CK 6.613 str. yra reglamentuota, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
„Taigi, siekiant iškeldinti nuomininkus, gali būti reikalingas teismo sprendimas. Jei teismas įvertins, kad nėra galimybės tėvams įsikelti į kitas gyvenamąsias patalpas ir atsižvelgs į tai, kad nuomotojas žinojo, jog moteris, kuri deklaravo savo gyvenamąją vietą nuomotojui nuosavybės teise priklausančiame būste, buvo nėščia – teismas gali priimti nepalankų sprendimą nuomotojo atžvilgiu, tačiau tokia tikimybė yra minimali“, – aiškino teisininkė.
D.Katauskaitė sakė, kad dažnai tenka susidurti su klausimais dėl iškeldinimo iš būsto, kuomet yra skelbiamos varžytinės.
„Ir jei gyvenamosiose patalpose, kurias norima parduoti per varžytines, gyvena nepilnamečiai vaikai, teismas tik labai išimtinais atvejais neiškeldina skolininkų su vaikais ir taip kreditoriaus interesams teikia pirmenybę“, – sakė teisininkė.
