Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė, Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas.
– Ponia Vildžiūnaite, paaiškinkite paprastai: pagal naują tvarką Mokesčių inspekcijai pasidaro įtartinas kiekvienas, kuris turi santaupų?
– (V.Vildžiūnaitė) Neteisinga taip teigti. Šią bankinę informaciją, kurią gausime iš bankų, naudosime tik vienam tikslui – nustatyti nesąžiningus mokesčių mokėtojus. Tokius atvejus, kai asmuo gauna pajamas ir nedeklaruoja tų pajamų ir nemoka mokesčių. Bankinė informacija bus vienas iš šaltinių, kuris naudojamas nustatant rizikingus mokesčių mokėtojus.
– Tų šaltinių turit pakankamai, kam Jums reikia dar vieno?
– (V.Vildžiūnaitė) Todėl, kad kiekvienas šaltinis atneša skirtingą žinią. Tik įvertinus informacijos visumą užsidega raudona lemputė, parodomi tie mokesčių mokėtojai, kurie galimai yra mokesčių vengėjai. Tai tik informacija, po to vertinamos konkrečios faktinės aplinkybės, nustatoma, ar mokesčiai buvo nesumokėti. Kiekvienu atveju atliekamas tyrimas.
– Kaip vyks patikrinimai?
– (V.Vildžiūnaitė) Informaciją gausime vieną kartą per metus, pasibaigus metams. Tie, kurie yra sąžiningi mokesčių mokėtojai, neturėtų nerimauti. Ta informacija nebus naudojama. Tikrinti tuos, kurie viską sumokėję, būtų neracionalu. To nėra vykdoma ir nebus.
– Pone Šilėnai, turit santaupų? Pakliūnat į tą būrelį?
– (Ž.Šilėnas) Man atrodo, kad kas antras lietuvis paklius. Reikia išsiaiškinti, ką reiškia savoka įtartinas ir mokesčių vengėjas. Visi, kas turite daugiau nei 5 tūkst. eurų sąskaitoje, arba per metus gavote daugiau nei 15 tūkst. eurų, esate įtartini. Jeigu nustatys, kad slėpėte mokesčius, iš įtartino perkvalifikuos į mokesčių vengėją. Kuomet mes sakome, kad įtartinumo kriterijus yra tai, kad turite šiek tiek daugiau pinigų, tai yra visiška tiesa, nereikia užsiimti beletristika. Ar mes norime tokios visuomenės, kur visi apie visus viską žino? Aš esu sąžiningas rūbų pirkėjas, bet nenoriu, kad kažkas knistųsi po mano spintą. Jeigu tokio skaidrumo kriterijus keliame mokesčių mokėtojams, kodėl bent panašių nekeliame valdžios institucijoms? Tas, kuris suneša pinigus valstybei yra tikrinamas pro padidinamą stiklą, tuo tarpu jokių panašių kontrolės mechanizmų ar apskritai informacijos, suprantamos žmonėms, nėra skelbiama apie valstybines įstaigas. Ne vieną kartą su profesionalais esame žiūrėję į valstybinių projektų ataskaitas. Paimkime biudžeto projektą. Garantuoju, kad aštuoni iš dešimt profesionalų labai greitai pasimestų, ką reiškia kiekviena biudžeto eilutė, nes parašyta taip, kad suprasti neįmanoma.
– Visas pajamas ir dabar reikia deklaruoti. Galbūt tas pakeitimas padėtų kontroliuoti, kaip tas reikalavimas yra vykdomas, o rezultatas – sunkiau nuslėpti mokesčius. Ar, Jūsų manymu, mokesčių slėpimas yra vertybė? Gal Mokesčių inspekcijai būtų paprasčiau?
– (Ž.Šilėnas) Jokiu būdu nesakau, kad mokesčių slėpimas yra vertybė. Mes kalbame apie žmogaus privatumą, ką apie žmogų gali žinoti valdžia ir kokiomis sąlygomis. Jau dabar, kilus bent menkiausiam įtarimui, Mokesčių inspekcija visus duomenis gali gauti, vykdyti tyrimus. Ir taip visos institucijos yra prikaupusios duomenų, kuriais nesidalina. Čia yra laisvos visuomenės principinis reikalas, ar vien tai, kad tu sąskaitoje turi daugiau nei 5 tūkst. eurų yra pagrindas tave laikyti įtariamuoju slepiant mokesčius.
– (K.Glaveckas) Sutinku, tik laisva visuomenė ir žmogaus laisvė eina į pabaigą, bent tai, kas darosi pasaulyje. Informacijos keitimasis nėra Finansų ministerijos ar Seimo išgalvojimas. Praktiškai visa Europos Sąjunga nuėjo tuo keliu. Pirmas žingsnis į laisvės praradimą buvo Šveicarijos, Lichtenšteino ir kitų bankų paslapčių nuėmimas, toliau buvo atidaryti seifai. Mes, būdami ES, turim priimti tas taisykles. Vokietijoje kartelė dar didesnė. Dabartinė Mokesčių inspekcijos debesijos technologija turi visą informaciją, ką perki, kur kortelę naudoji. Šis nieko nekeičia, tik įformina. Realiai tos galios buvo ir dabartiniu metu, atsirado po 2008-2009 metų.
– (Ž.Šilėnas) Čia nėra ES direktyva, jokia ES direktyva nesako žiūrėti į žmogaus sąskaitas, ar neturi sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. eurų. Mane stebina, kaip politikai tai mato. „Uber“ dalis duomenų eina į JAV, politikai tam baisiai priešinosi. Kai „Google“ norėjo Lietuvoje daryti visų gatvių nuotraukas, kiek politikų puolė į barikadas, kad negalima keistis informacija. Šiuo atveju, kur kas antras mokesčių mokėtojas įvardinamas kaip potencialus pažeidėjas ar įtariamasis, nei buvo diskusijos visuomenėje, nei apskritai apie tai kas nors žinojo. Mane erzina, kad šiuos dalykus sugalvojam ir priimam be jokios diskusijos.
– Banko duomenys yra valdomi banko institucijos, bet tai yra mano asmeniniai duomenys. Kodėl aš turėčiau leisti, kad mano asmeniniuose duomenyse kažkas knistųsi?
– (V.Vildžiūnaitė) Po duomenis taip paprastai niekas nesiknisa, VMI įdiegtas tarptautinis apsaugos standartas, kuris užtikrina, kad duomenys yra konfidencialiai laikomi, prieinama tik tvarkymo tikslais, prieina tik ribotas asmenų ratas. Mokesčių inspekcija iš įvairių šaltinių gauna labai daug duomenų, bet nebuvo nustatyta nė vieno atvejo, kad informacija būtų nutekinta. Imtasi visų priemonių, kad duomenys būtų saugūs, naudojami tikslingai.
– Garantuojate, kad tretiesiems asmenims duomenys nepapuls?
– (K.Glaveckas) Čia negalima garantuoti. „Wikileaks“, hakeriai pavogė iš prezidentų laiškus, Centrinės žvalgybos serverius atidaro. Mūsų serveris mažiukas, jo atidaryti nereikia, jis visą laiką atidarytas. Rizikos yra, kaip ir visur kitur. Mes nesugalvojom taisyklių, daug įstatymo pavyzdžių, kuriuos vetavom, bet baigdavosi tuo, kad ateidavo finansų ministras ir pasakydavo, kad jeigu neįvykdom reikalavimo, negausim pinigų, pradės peržiūros procedūrą.
– Kodėl visuomenė to nežino? Kur kažkokie pranešimai?
– (K.Glaveckas) Tokiam fone gal nėra iš Mokesčių inspekcijos pranešimų daroma, bet pats fonas yra visiems aiškus.
– Ar Jūs ketinot viešinti šį dalyką? Nes dabar paviešino Laisvosios rinkos institutas.
– (V.Vildžiūnaitė) Diskusijos buvo beveik du metus, buvo susitikimai su žmonėmis, visuomenės atstovais. Pasaulinėse tendencijose bankinė informacija renkama, ja keičiamasi ir kitose valstybėse. Mes nuo 2015 m. pradėjom keistis informacija apie bankų sąskaitas su JAV mokesčių administratoriumi. Virš 50 valstybių išreiškė savo valią vykdyti tuos tarptautinius mainus. Pasauliniu mastu valstybės telkiasi prieš mokesčių vengėjus.
– Ponia Vildžiūnaite, taupau atskiroje sąskaitoje mokesčiams, kuriuos reikia sumokėti pateikus pajamų deklaraciją. Aš įtartina, ar ne, jei tos sumos atitinka? Gal turėčiau bėgti išsigryninti, kad neprikibtumėt?
– (V.Vildžiūnaitė) Mokesčių inspekcija nesikabina prie tų gyventojų, kurie deklaruoja pajamas, susimoka. Pavyzdžiui, žmogus rodo, kad gavo 2 tūkst. eurų pajamų, o pagal bankų gaunamą informaciją jo apyvarta prasisuko 50 tūkst. Jau dabar buvo nustatytas ne vienas atvejis, kai per bankų sąskaitas prasisuko pinigai ir mokesčiai buvo nesumokėti – tiek gaunant pajamas iš užsienio, vykdant elektroninę prekybą. Tas instrumentas mums leis automatiškai atrinkti tokius rizikingus atvejus.
– (K.Glaveckas) Kad lietuviai žino, kaip pinigai juda, pavyzdys yra emigrantų pinigai. Praeitais metais sumažėjo pervedimų skaičius. Daugelis emigrantų pamatė, kad jei padarai pavedimą iš Anglijos per banką savo tėvams, tai užfiksuojama ir socialinių pašalpų nebegali gauti. Jie visi pradėjo grynus pinigus vežioti. Žmonės vis tiek randa būdų, kaip pakavoti pinigus.
– (Ž.Šilėnas) Žmonės, kurie vykdo prekybą internetu ar įmonės yra juridiniai asmenys. Kalbant apie fizinius asmenis, mes kalbam apie principą, kai tampi įtartinas. Nesuprantu, kodėl valdžia deda neproporcingas pastangas kovoti su pasekmėmis, gaudo žmones, gaunančius po porą eurų, tačiau su priežastimis – mokesčių tarifais, mokesčių sistema, nedaro nieko. Čia neveikiama visose pusėse, o vis labiau spaudžiamas mokesčių mokėtojas, galbūt jis kažkokio euro nesumokėjo, gal skolingas valstybei 10 eurų. Įsiveskim paprastą taisyklę: kol neaišku, kur valstybė išleido kiekvieną eurą, tol neprašykime to paties iš gyventojų.
– (K.Glaveckas) Tai, ką Žilvinas sako susiveda į tai, kad būkit geri, sumokėkit mokesčius, nes kai kurie valdininkai neturi, ko vogti. Tai liečia viešus sektorius, viešus pirkimus. Ten, kratymo ir žiūrėjimo kriterijus yra visiškai kitoks. Kiek biudžetą bandom padaryt skaidrų, tiek nesiseka, o žmogų nurengt iš tikro galima. Čia mūsų visos ekonomikos sistemos kaltė.
– Ponia Vildžiūnaite, koks šios naujos tvarkos tikslas?
– (V.Vildžiūnaitė) Vienas jų susijęs su mokesčių vengimu, o kitas padės mažiau trikdyti mokesčių mokėtojus. Gausime informaciją apie paskolas iš bankų. Vertinant, ar žmogaus pajamos ir išlaidos atitinka, galima bus vertinti pagal automatiškai gautą informaciją, kad jis gavo paskolą ir jam užtenka lėšų turtui įsigyti.
– (Ž.Šilėnas) Tai išlaidas vis dėlto tikrinsit, kur išleidau pinigus? Kaip jūs nustatysit?
– (V.Vildžiūnaitė) Mokesčių inspekcija daugybę metų vertina, ar pajamos ir išlaidos atitinka. Mes vertinam įvairius šaltinius. Matom, kad žmogus pasistatė namą, o pajamos yra nepakankamos ir jis yra apmokestinamas.
– (Ž.Šilėnas) Tai imkit 15 mln. eurų, 1,5 mln. eurų, bet ne 15 tūkst. eurų.
