Štai plaukia manatas
Pirmadienį Azerbaidžanas padarė tai, ką Rusija padarė praėjusių metų rudenį, o Kazachstanas – rugpjūtį: paleido savo valiutą – manatą laisvam plaukiojimui. Kaip skelbia šalies Centrinė reguliavimo institucija, toks „sprendimas
taikyti lankstų valiutos kursą buvo priimtas atsižvelgus į ilgalaikes grėsmes užsienio ekonomikoje – taip norima išlaikyti šalies mokėjimų balanso pusiausvyrą, valiutos atsargas išsaugoti ties kritine riba ir siekiama užtikrinti nacionalinės ekonomikos gebėjimą konkuruoti tarptautinėse rinkose“.
JAV dolerio atžvilgiu manato kursas gruodžio 21 d. nustatytas
ties 1,55 manato riba. Dar gruodžio 18 d. jis buvo nustatytas ties
1,0499 manato lygiu. Po tokio pokyčiu JAV dolerio vertė manato
atžvilgiu pakilo 48 procentais.
Euro atžvilgiu nacionalinės valiutos kursas gruodžio 18-21
dienomis pakilo nuo 1,1394 iki 1,685 manato.
Azerbaidžanas jau antrą kartą per kalendorinius metus devalvuoja savo valiutą. Iki tol manato kursas nesikeitė 12 metų. 2015 metų pradžioje doleris kainavo 0,78 manato. Pirmasis sprendimas dėl devalvacijos buvo priimtas vasarį. Nacionalinės valiutos kurso stabilizavimui Azerbaidžanas išleido pusę savo aukso atsargų.
Atsižvelgė į naftos kainą
2014 metų gruodį jos siekė 12,65 mlrd. dolerių, o šių metų rugsėjo pabaigoje — 6,52 mlrd. dolerių. Vasarį „ekonomika, valiutų rinka ir manato kursas buvo adaptuoti prie 50-55 dolerių už barelį naftos kainos“, – skelbiama Centrinio Вanko pranešime. Dabar naftos kaina mažesnė nei 40 dolerių ir prireikė naujos adaptacijos, kuri taps kintančia: manato kursas tapo lanksčiu.
Azerbaidžanas — trečias pagal dydį naftos gavėjas buvusioje sovietinėje erdvėje. Pasaulio Banko (BP) duomenimis, ši šalis turi 7 mlrd. barelių naftos atsargų. OPEC duomenimis, 2015 metais ji kasdien išgaudavo 860 tūkst. naftos barelių. BP duomenimis, 2014 metais Azerbaidžano BVP išaugo 2,8 proc., o 2013 metais – net 5,8 proc. Naftos pramonė sudaro 53,5 proc. šios šalies biudžeto.
Adaptuoti nacionalinės valiutos kursą prie naujų naftos kainų prireikė ne tik Azerbaidžanui. Rugpjūtį prie lanksčiojo nacionalinės valiutos – tengės kurso perėjo Kazachstanas. Praėjusių metų pabaigoje 30 proc užsienio valiutos pirkimo mokestį įvedė Baltarusija.
Perrašomos kainos
Dėl kritusio kurso kai kurie Azerbaidžano prekybos tinklai pristabdė importinės produkcijos pardavimus. „Haqqin.az“ leidinys kalba apie lietuviškas, rusiškas ir ukrainietiškas prekes. Šiuo metu yra keičiamos jų kainos. Agentūra „Trend.az“ taip pat praneša, kad Azerbaidžano bankai laikinai pristabdė pinigines perlaidas, o dauguma valiutos keityklų tiesiog užsidarė.
Devalvacija didina Azerbaidžano eksporto konkurencingumą. Tarkim, Rusija iš šios šalies įsiveža nemažai vaisių ir daržovių.
„Manato devalvacija Azerbaidžano kompanijoms, eksportuojančiomis į Rusiją vaisius ir daržoves, sudarys palankias sąlygas, – svarsto Agrarinės rinkos konjunktūros instituto direktorius Dmitrijus Rylko. – Turint omenyje turkiškų vaisių ir daržovių embargą, Azerbaidžano dalis šios produkcijos Rusijos rinkos importo struktūroje gali išaugti.“
2016 metų sausio pirmą dieną įsigaliosiantis embargas bus taikomas turkiškiems pomidorams, mandarinams, apelsinams, vynuogėms, obuoliams, kriaušėms, abrikosams ir kt.
„ Manato devalvacija vargu ar turės didelės įtakos Rusijos rinkai, kadangi Azerbaidžiano dalis Rusijos vaisių ir daržovių importo struktūroje nėra didelė, ji siekia atitinkamai apie 4,5 ir 3 proc. , – „rbk.ru“ sakė kompanijos „FruitNews“ vadovė Irina Kozij. – Paskutiniu metu Rusijos vaisių importuotojai, siekdami didinti savo gamybos apimtis, pradėjo įsisavinti Azerbaidžano rinką. Jie perka sodus, pakuotės kompanijas, o taip pat pasirašo partnerystės sutartis su vietos kompanijomis. Devalvacija gali tik paspartinti šios rinkos įsisavinimą.“
