Ekspertas: matyti kainų lygio didėjimas
Anot J. Varanauskienės, Lietuvos statistikos departamento duomenys ir žmonių nuomonė sutampa dėl to, kad pabrango paslaugos. Kalbant apie maisto produktus, situacija – kitokia.
„Kai kurie maisto produktai brango, bet yra ir tokių, kurie pigo. Žmonės linkę suabsoliutinti – viskas brango“, – tvirtina L. Varanauskienė.
Jai antrina asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys, kurio teigimu, žmonės linkę sureikšminti blogas naujienas ir dažniau pastebi pabrangusius, o ne atpigusius maisto produktus.
„Matyti, kad bendras kainų lygis padidėjo. Yra daugiau pabrangusių produktų ir vartotojai dėl to labai skundžiasi, o dėl vieno ar kito atpigusio produkto, deja, nėra didelio džiūgavimo“, – daro išvadą K. Kupšys.
Jis atkreipia dėmesį, kad gyventojai taip pat linkę nepastebėti ir reikšmingų kainų sumažėjimų, pavyzdžiui, atpigusių naftos produktų.
Mažesnio nominalo banknotai išleidžiami lengviau
Ekspertai pastebi ir tai, kad gyventojai pastaruoju metu perka daugiau. Jų teigimu, taip galėjo nutikti dėl to, kad pagerėjo žmonių gyvenimo kokybė, jie uždirba daugiau. Tačiau įtakos galėjo turėti ir pasikeitusios kainų išraiškos – kainos eurais tiesiog atrodo mažesnės, todėl žmonės perka daugiau.
„Kai matai mažesnio nominalo banknotą, atrodo, kad turi mažiau pinigų, todėl pinigai lengviau išleidžiami“, – pastebi J. Varanauskienė. Jos teigimu, daugeliui žmonių 50 eurų banknotas prilygsta 50 litų banknotui, nors iš tiesų jis siekia 170 litų vertę.
Pasak prekybos tinklo „Maxima“ atstovės Renatos Saulytės, tendenciją pirkti ir išleisti daugiau rodo ir kelerius metus lyginamas kalėdinių produktų krepšelis. „Yra pabrangusių ir atpigusių produktų, tačiau bendras jausmas toks, kad žmonės nenori ir nebesirenka pačių pigiausių prekių. Jeigu pernai jie pirko pigesnius produktus, šiais metais pirkėjų nuotaikos optimistiškesnės ir šventėms jie renkasi tuos produktus, kurių neturi ant savo kasdienio stalo“, – pastebi R. Saulytė.
Ji priduria, kad pastebimas ir perkamų produktų kiekio augimas. Prekybos tinklo atstovės tvirtinimu, sunku pasakyti, ar taip yra dėl valiutos pokyčių, ar dėl kitų priežasčių, tačiau žmonės perka daugiau ir renkasi brangesnius produktus.
„Tyrimai, apklausos ir mūsų pačių pardavimų duomenys rodo, kad kokybės kriterijus šiais metais labai svarbus. Jeigu pernai žmonės norėjo pačių pigiausių produktų, šiais metais – ne“, – teigia R. Saulytė.
Sutinka, kad kainos kilo dėl nesąžiningo „apvalinimo“
J. Varanauskienė įvardija, kad kai kurios kainos pakilo dėl nesąžiningo ir nematematinio „apvalinimo“. Tai ypač pastebima smulkiojo verslo atstovų prekybos ar paslaugų teikimo vietose bei turguose. J. Varanauskienės tvirtinimu, kai kurie prekybininkai neretai taiko rinkodarinį apvalinimą, kai 23 eurų kaina tampa 25,99 euro ar net 29,99 euro.
„Psichologai ir vartotojų elgsenos tyrėjai yra nustatę, kad skirtumą tarp 23 ir 24 eurų, litų ar kitos valiutos mes laikome mažesniu, nei skirtumą tarp 29 ir 30, nors tai – vieno vieneto skirtumas. Žmonės mato skaičius, kurie yra prieš kablelį, todėl jiems 29,99 atrodo pigiau nei 30. Net ir patys sau nusistatome ribą, kurios nenorėtume viršyti, bet retam ji bus 17,34 euro. Vis tiek apvaliname – 20 eurų ir todėl esame linkę lengviau atiduoti tuos pinigus“, – aiškina šeimos finansų ekspertė.
Anot K. Kupšio, įvedant eurą pasirašytas memorandumas dėl sąžiningo kainų perskaičiavimo turėjo teigiamos įtakos, tačiau smulkieji verslininkai kai kurias kainas vis tiek perskaičiavo nesąžiningai. „Neturėčiau ko prikišti didiesiems prekybos tinklams, nes problemų: klaidų, nenurodymų dviem valiutomis, specialių suapvalinimų – nebuvo. Daugiausia tai pažeidinėjo smulkieji verslininkai“, – sako K. Kupšys.
Jo teigimu, didžiausi kainų pasikeitimai matomi paslaugų srityje, ypač kirpyklų ir grožio salonų kainynuose. „Tyrimai rodo, kad būtent kirpyklos ir grožio salonai daugeliui yra didžiausia bėda. 70 proc. apklaustųjų nurodo, kad pabrango grožio salonų ir kirpyklų paslaugos. Paslaugos tikrai brango. Tenka su tuo susitaikyti, bet būkime teisingi – 5–10 proc. kiekvienas daugiau ir gauname. Mūsų atlyginimai padidėjo, tačiau dar turėsime sulaukti, kol didės biudžetininkų atlyginimai ir pensijos“, – akcentuoja K. Kupšys.
Pirkėjai nelinkę tikrinti kainų
J. Varanauskienė pastebi, kad pirkėjai atidžiau į kainas pasižiūri ir jas palygina tik tada, kai perka brangesnius ar rečiau perkamus daiktus. „Mažesni skaičiai mažiau gąsdina“, – konstatuoja J. Varanauskienė.
Ji priduria, kad daugiau pinigų išleidžiame ne tik prekėms, bet ir kitiems dalykams, pavyzdžiui, aukojame didesnes sumas, vaikams duodame daugiau kišenpinigių, paliekame daugiau arbatpinigių, dovanodami pinigus, tam skiriame didesnę pinigų sumą. „Jeigu kažkas seniau į vokelį dėdavo 10 ar 20 litų, dabar tikrai nededa 3 eurų monetų. Tai parodo, kaip mes reaguojame į tai, kad valiutos nominalo vertė padidėjo“, – sako J. Varanauskienė.
Ekspertai pataria nebijoti versti eurų į litus, nes tai padeda įvertinti sumą. „Norėčiau paskatinti nebijoti atsinešti į parduotuvę skaičiuotuvo ir paskaičiuoti. Jeigu kainą padauginus iš 3,4528 paaiškės, kad kaina litais tiesiog bado akis ir už tiek litų tos prekės nepirktumėte, tai tiesiog reikia tą prekę dėti atgal į lentyną ir rinktis kitas alternatyvas“, – siūlo K. Kupšys.
Pasak K. Kupšio, kalbant apie paslaugas, kartais galima tiesiog pareikalauti nuolaidos. „Turbūt ir kirpėjos galima pareikalauti nuolaidos, kad dabartinė kaina atitiktų tą, kuri buvo anksčiau, nes kitaip kirptis eisiu kitur. Reikėtų rūpintis savo pinigine, o ne vien tik skųstis. Reikia patiems sąmoningai rinktis, skaičiuoti ir galvoti prieš perkant“, – pataria K. Kupšys.
Vyresni žmonės dar patiria sunkumų
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė R. Saulytė tvirtina, kad jau pripratome prie euro. „Pastebime mažesnį taupymą, kalbant tiek apie šventinius, tiek apie kasdienius pirkinius. Tai rodo, kad žmonės šiek tiek susigyveno [su nauja valiuta], žino, kiek galima nupirkti už 5 ar 10 eurų. Metų pradžioje buvo juntamas visiškas pasimetimas – žmonės taupė, nes nelabai suprato, ar 10 eurų piniginėje yra daug ar mažai“, – tvirtina R. Saulytė.
Jai antrina J. Varanauskienė, tačiau ji svarsto, kad didesnes išlaidas lemia ne tik pripratimas prie naujos valiutos. „Prie euro pripratome ir jo įvedimas kai kuriuos paskatino išleisti daugiau, negu jie išleisdavo, kai algą gaudavo ir [už prekes] mokėdavo litais. Manau, kad tai lemia keletas veiksnių ar priežasčių. Viena – geresni lūkesčiai. Tačiau veikia ir psichologiniai aspektai – mes lengviau atsisveikiname su mažesnio nominalo pinigais“, – akcentuoja J. Varanauskienė.
K. Kupšio pastebėjimu, jauniems žmonėms priprasti prie naujos valiutos buvo lengviau, o vyresnio amžiaus gyventojai vis dar patiria sunkumų.
