„Pokyčiams įtaką daro šalies ekonomikos atsigavimas, kuris prasidėjo dar prieš eurą. Todėl kalbant apie pokyčius reikėtų sakyti: „po to, kai įvestas euras“, o ne „todėl, kad buvo įvestas euras“, – sakė J.Varanauskienė.
Pasak J.Varanauskienės, jauni žmonės greičiau pradėjo „mąstyti eurais“.
Statistikos departamento tyrimas parodė: manančiųjų, kad per pastaruosius metus kainos didėjo, skaičius pastebimai išaugo, šių metų lapkritį tokių buvo 80 proc. apklaustųjų. Tiesa, statistikai apskaičiavo, kad vartotojo krepšelio kaina buvo 0,4 proc. mažesnė nei prieš metus.
Anot SEB atstovės, stebuklas neįvyko: Lietuvoje, kaip ir kitur, paslaugos, įvedus eurą, pabrango 5,2 proc. O vartojimo prekės, Statistikos departamento duomenimis, susitraukė 2,1 proc. Labiausiai brango poilsio ir kultūros paslaugos (22 proc.), būsto nuoma (19 proc.), namų ūkio prietaisų taisymas (13 proc.).
Anot J.Varanauskienės, kainų šuoliui įtakos galėjo turėti ne visada matematiškai tikslus apvalinimo efektas ir didėjančios darbo jėgos sąnaudos. Tarkim, iliustravo SEB ekspertė, paslauga, kainavusi 10 litų, įvedus eurą, kainuoja 5 eurus.
SEB ekspertė sakė, kad ženklų, jog kainos kyla buvo dar iki euro įvedimo, tačiau to nepakako, kad išliktų nepakitusios jau įvedus naują valiutą.
Tokios išvados pateikiamos naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.
Algos augo, bet ne visiems
Pasak J.Varanauskienės, pajamos toliau didėjo, bet daugelis to nepajuto. Po to, kai buvo įvestas euras, vidutinės dirbančiųjų pajamos toliau didėjo. Vidutinis darbo užmokestis į rankas trečią šių metų ketvirtį buvo 569 Eur – 28 Eur (5,2 proc.) didesnis negu antrą metų ketvirtį ir 15 Eur (2,7 proc.) didesnis negu prieš metus. Vidutinis realusis darbo užmokestis per metus išaugo 6,2 procento.
Didesniu atlyginimu labiausiai gali džiaugtis žmonės iki 34 metų.
„Amžiaus grupėje nuo 25 iki 35 metų daugiausiai uždirbančiųjų daugiau nei vidutinės pajamos, tačiau daugiausia pačių didžiausių pajamų gavėjų – tarp 35-44 metų dirbančiųjų“, – sakė J.Varanauskienė.
Anot J.Varanauskienės, o tie, kas nedirba ar jau nebedirba, nes yra pensininkai, džiaugtis neturi ko.
Be to, mažėja darbo jėga, o tai yra grėsmingas reiškinys. „Mažėjant dirbančiųjų skaičiui, mažėja ir vartojimas, kas yra ir ekonomikos variklis“, – sakė SEB ekspertė.
Įvedus eurą, Estijoje alga pradėjo augti iškart, Latvijoje – lėčiau. „Lietuvoje dar teks palaukti, kol darbo užmokestis pralenks kaimynus“, – sakė J.Varanauskienė.
Anot jos, minimalios algos pragyventi yra per maža.
Nori brangesnių daiktų
„Kai didėja darbo užmokestis, didėja ir mokami mokesčiai“, – kaip dar vieną išlaidų augimo priežastį, ne tik apvalinimo vingius, nurodė J.Varanauskienė.
Tačiau, kad ir kiek kilo kainos, Lietuvoje paslaugų kainos vis dar mažesnės nei ES senbuvėse. Tarkim, miesto autobuso bilietas Lietuvoje kainuoja 0,59 euro, Belgijoje – 1,9, Italijoje – 1,22, Olandijoje – 1,56 euro. Kavos puodelis Lietuvoje atsieina vidutiniškai 0,97, Belgijoje – 2,04, Vokietijoje – 1,95, Olandijoje – 2,12 euro, o Italijoje – pigiau – 0,94 euro.
Kaip rodo statistika, vartojimas Lietuvoje augo panašiai tiek, kiek ir darbo užmokestis.
„Žmonės drąsiau leidžia pinigus galbūt todėl, kad yra labiau užtikrinti dėl savo ateities“, – sakė J.Varanauskienė.
Tačiau, pabrėžė ji, kad žmonės daugiau išleido pinigų naudotiems daiktams.
„Prieš metus daug kam pakako paprasto mobiliojo telefono, o dabar dažniau reikia išmaniojo. Tai brangesnis daiktas“, – sakė J.Varanauskienė.
Tarp būsto pirkėjų – „Snoro“ klientai
Drąsiau šiemet, anot J.Varanauskienės, žmonės ir skolinasi.
Spalį suteiktas rekordinis skaičius paskolų. Tačiau tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais skolinimosi aktyvumas bus mažesnis. Pasak SEB ekspertės, naujų būstų pirkėjų gretas gali papildyti didesnių „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojai.
J.Varanauskienė mano, kad dalis tų žmonių rinksis ne laikyti pinigus, o investuoti į nekilnojamąjį turtą, tačiau tokių bus šimtai, ne tūkstančiai.
Kalbant apie vartojimo paskolas, jų nuo birželio daugėja.
„Kitas reiškinys, tiksliau – užuomazgos, tie, kurie nori pasiskolinti trumpam, nebeignoruoja finansų institucijų“, – sakė J.Varanauskienė.
Tiesa, trečiąjį ketvirtį indėlių vertė sumažėjo.
Tačiau, anot J.Varanauskienės, tai laikina, mat spalį santaupos didesnės. Populiarėja taupymo lakštai. Pensijų fonduose taupomos lėšos traukėsi dėl rinkos svyravimų. SEB banko klientų duomenis apibendrinus, paaiškėjo, kad patys jauniausi banko klientai taupo labiausiai.
„Matome, kad jie užsispyrę taupo“, – sakė J.Varanauskienė. Jų banko indėliai augo 30,5 proc. Labiau taupė ir 55-64 metų žmonės – jų indėliai augo 8,2 proc.
Darbdaviai noriai prisideda prie pensijos kaupimo
Auga, nors ir ne spėriai, ir investicinio gyvybės draudimo rinka.
„Tie, kas gali, dalį pajamų atideda ateičiai“, – sakė „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Tiesa, vidutinė mėnesio įmoka šiemet yra 91,46, tai kur kas mažiau nei 2013-aisiais, kai buvo 122,14 euro. Sumažėjimą, anot S.Gutauskaitės-Bubnelienės, lėmė taupymo įmokos struktūros pokyčiai.
“Išsivysčiusiose šalyje aktyviai pensijos kaupime dalyvauja ir darbdaviai. Lietuvoje tai irgi populiarėja, matome gerų pokyčių. Iš darbdavio pusės mokama apie 10 proc. įmoka. Kasmet vis daugiau darbdavių kaupia savo darbuotojų būsimai pensijai“, – kalbėjo „SEB gyvybės draudimo“ vadovė.
Kas brango labiausiai?
Iš Statistikos departamento kas mėnesį skelbiamų 100 pagrindinių produktų ir paslaugų kainų pokyčio matyti, kad šių metų sausį, palyginti su šių metų lapkričiu labiausiai brango plautos morkos – 120,8 proc. arba 0,29 euro už kilogramą.
Prekių, kurių kainos per 2015-ųjų sausį-lapkritį kainos keitėsi labiausiai, visas dešimtukas atrodo taip:
Antroji vieta – svogūnai – 88,5 proc. arba 0,23 euro už kilogramą.
Trečioji vieta – burokėliai – 73,9 proc. arba 0,17 euro už kilogramą.
Ketvirtoji vieta – baltagūžiai kopūstai – 56,5 proc. arba 0,13 euro už kilogramą.
Penktoji vieta – bulvės – 39,1 proc. arba 0,09 euro už kilogramą.
Šeštoji vieta – apelsinai – 36,4 proc. arba 0,36 euro už kilogramą.
Septintoji vieta – žaliosios vynuogės su sėklomis. Jų kilogramas atpigo 28,6 proc. arba 0,85 euro.
Aštuntoji vieta – obuoliai – 25,9 proc. arba 0,14 euro už kilogramą.
Devintoji vieta – fasuoti rauginti kopūstai – 20,5 proc. arba 0,17 euro už kilogramą.
Dešimtoji vieta – suskystintos dujos su pristatymu, pigusios15,5 proc. arba 3,15 euro už 21 kilogramą.
