Praeityje buvęs skrydžių vadovas, o dabar pensininkas 59 metų V.Kovorotnis tikino, jog vargu ar daugiau naudosis greitąsias paskolas teikiančių įmonių paslaugomis, ir siūlo apie tai gerai pasvarstyti kitiems.
„Galvoti reikia ne tik prieš pateikiant prašymą paskolai gauti, bet ir nutarus ją grąžinti anksčiau laiko. Net suskubęs sumokėti paskolą netikėtai gali atsidurti skolininkų sąrašuose ir vis tiek būsi priverstas patuštinti piniginę“, – pasakojo kaunietis.
Vyras įsitikinęs, kad paskolas teikiančios bendrovės ieško įvairiausių būdų, kaip pralobti iš paprastų žmonių. Greitųjų paskolų bendrovė „Credit24“ pripažino klaidą ir žada kauniečiui sugrąžinti neteisėtai prikapsėjusias palūkanas – 40 eurų.
Pinigai įkrito kitą dieną
Praėjusių metų lapkritį vyras greitųjų paskolų bendrovei „Credit24“ pateikė paraišką su prašymu gauti 700 litų, arba 202,73 eurų, paskolos.
Jau kitą dieną pinigai buvo kauniečio sąskaitoje. Ne pirmą kartą paskolos prašiusio vyro kreditingumo istorija buvo gera. Iki šiol įmokas už paskolas jis mokėjo tvarkingai ir laiku.
Pritaikius 142,9 proc. metines paskolos palūkanas ir įskaičiavus 28 litų, arba 8,11 euro, sutarties sudarymo mokestį, V.Kovorotniui mokėtina suma išaugo iki 1123,14 lito, arba 325,28 euro.
Ji buvo padalyta į 12 mėnesių. Kiekvieną mėnesį buvo nustatyta mokėti 93,60 lito, arba 27,11 euro.
Paskutinę įmoką kaunietis turėjo sumokėti iki šių metų spalio 9 dienos.
Nutarė grąžinti anksčiau
Pirmuosius mėnesius vyras įmokas mokėjo pagal nurodytą grafiką.
Šių metų pradžioje susiskaičiavęs išlaidas ir pajamas V.Kovorotnis nutarė, jog jis paskolą gali grąžinti anksčiau, todėl sausio 13-ąją sumokėjo visą likusios paskolos dalį.
Sumokėjęs pinigus vyras suskubo apie tai pranešti bendrovei „Credit 24“.
„Žinojau, kad pirma laiko sumokėjus visą sumą reikia informuoti paskolą suteikusią bendrovę. Taip padariau paskambinęs telefonu.
Darbuotojas patikino, kad viskas gerai, įsipareigojimų bendrovei neturiu.
Prieš atsisveikinant man maloniai buvo pasiūlyta,jeigu tik reikės, dar kartą kreiptis dėl paskolos“, – kalbėjo V.Kovorotnis.
Sužinojo, kad velkasi skola
Paskolą vyras buvo pamiršęs, tačiau šį rudenį iš „Credit 24“ kaunietį nustebino trumpoji telefono žinutė, kurioje primenama, kad jis vėluoja sumokėti palūkanas – 14,70 euro įnašą.
„Paskambinau į bendrovę ir pasakiau, kad finansinių reikalų su ja neturiu jau nuo sausio, mat paskolą sumokėjau anksčiau laiko ir apie tai telefonu pranešiau įmonės darbuotojams.
Nors įmonės darbuotojai įrašo visus telefono skambučius ir tikino savo sistemoje matantys tai, kad sausio 13-ąją jiems skambinau, tai nė kiek negelbėjo“, – kalbėjo pašnekovas.
Vyrui buvo paaiškinta, kad apie anksčiau laiko grąžintą paskolą ir norą nutraukti sutartį jis turėjo informuoti „Credit24“ interneto svetainės savitarnoje arba apie tai pranešti elektroniniu paštu.
Pranešė, kad yra skolingas
„Bandžiau aiškinti, jog į bendrovę skambinau, nes maniau, jog gyvas pokalbis su darbuotoju yra patikimesnis, nei internetu nusiųstas laiškas. Aiškinau ir tai, kad sulaukiau darbuotojo patvirtinimo apie gautą įmoką.
Tačiau vėl išgirdau, kad internetu nenutraukiau sutarties, todėl privalau sumokėti palūkanas. Pamaniau, suma nėra didelė, dėl keliolikos eurų susigadinti nepriekaištingą kreditingumo istoriją nesinorėjo, todėl sumokėjau pinigus“, – tvirtino V.Kovorotnis.
Po kelių dienų kaunietis sulaukė dar vienos trumposios žinutės, kurioje buvo pranešama, kad „Credit24“ jis skolingas dar 25 eurus.
V.Kovorotnis vėl paskambino ir pasakė, kad visai neseniai jo buvo paprašyta sumokėti 14,17 euro skolą. Vyras teiravosi, kodėl turėtų papildomai mokėti.
Tačiau vėl išgirdo tą patį, ką buvo anksčiau girdėjęs: sumokėjęs paskolą jis iš karto nenutraukė sutarties, todėl kapsi palūkanos.
„Mėginau dar kartą aiškinti, kad skambinau norėdamas būti užtikrintas, jog visi pinigai gauti, buvau patikintas, jog nesu skolingas.
Klausiau, kaip elgtis žmonėms, kurie neturi galimybės naudotis internetu. Juk tūkstančiai pensininkų neturi interneto ir nemoka juo naudotis. Tačiau buvau paprašytas sumokėti likusius pinigus ir laukti, kol mano klausimas bus išnagrinėtas“, – sakė kaunietis.
Nenorėdamas likti įsiskolinęs vyras sumokėjo ir antrąją sumą. Jis tikino bendrovei permokėjęs 40 eurų.
Pinigus pažadėjo sugrąžinti
„Credit24“ valdančios bendrovės „IPF Digital Lietuva“ vadovas Povilas Girčys pripažino, jog įvyko nesusipratimas.
„Pagal tuo metu galiojusią tvarką klientas, anksčiau laiko grąžinęs paskolą, turėjo internetu nutraukti sutartį.
Priešingu atveju kompiuterinė programa tos operacijos nesuprato. Kad klientams būtų patogiau, tvarka neseniai buvo pakeista, ir nutraukti sutartį jie jau gali paskambinę telefonu.
Perklausiau visus mūsų klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojų pokalbių įrašus su V.Kovorotniu ir supratau, kad įvyko nesusipratimas, sprendžiant situaciją pritrūko lankstumo“, – pripažino P.Girčys.
Vadovas patikino, jog 40 eurų suma, kurią papildomai bendrovei sumokėjo V.Kovorotnis, jam bus sugrąžinta.
Nukentėjo ir nuo antstolio klaidos
Mulkinamas kaunietis V.Kovorotnis pasijuto ir prieš keletą metų.
2010 metų sausio 15-ąją vyras išskrido į Didžiąją Britaniją, tačiau prieš važiuodamas į oro uostą užsuko į Užsienio reikalų ministeriją paimti jam iš anksto parengtų dokumentų. Vyras savo automobilį paliko prie ministerijos, tačiau toje vietoje statyti transporto priemones galima tik tos įstaigos darbuotojams. Už kelių eismo taisyklių pažeidimą vyrui buvo surašytas protokolas ir skirta 50 litų bauda.
Į Lietuvą V.Kovorotnis grįžo beveik po keturių mėnesių. Apsilankęs viename iš bankų, kur turi einamąją sąskaitą, kaunietis sužinojo, kad antstolio Valdo Zubino iniciatyva iš jos nuskaityta 316 litų.
Nieko nelaukdamas vyras kreipėsi į šį antstolį, o šis paaiškino, kodėl bauda išaugo daugiau nei šešis kartus.
„Laiku nebuvo sumokėta už kelių eismo pažeidimą skirta bauda, todėl byla perduota antstoliui. Už baudos išieškojimą antstolis priskaičiavo 266 litų. Vien jo atlygis buvo 126 litai, nors jis tik išsiuntė vieną raginamąjį laišką, kuris kelis mėnesius pragulėjo pašte“, – pasakojo V.Kovorotnis.
Po kelių vyro vizitų antstolis sutiko sumažinti ieškinį ir grąžino jam savo atlygį.
Istoriją V.Kovorotnis buvo pamiršęs, tačiau po dvejų metų sužinojo, kad su antstoliu susiję nemalonumai nesibaigė. Nuėjęs į banką pasikeisti kreditinės kortelės vyras išgirdo, kad yra nepatikimas ir bankui įsiskolinęs klientas. Esą nuo 2010 metų pavasario jo kreditinėje sąskaitoje tebėra rezervuota 316 litų. Dėl to kas mėnesį buvo skaičiuojami delspinigiai, susikaupė 144 litų skola.
„Antstolis baudai sumokėti reikiamą sumą rezervavo visose mano sąskaitose. Kai iš vienos pinigai buvo išskaičiuoti, kitose rezervacija buvo atšaukta, tačiau kreditinė sąskaita pamiršta“, – piktinosi V.Kovorotnis.
Aplaidumu V.Zubiną apkaltinęs kaunietis tąkart išsireikalavo visus prarastus pinigus. Antstolis neneigė, kad įvyko klaida.
Kiekvienas skolininkas turi būti aktyvus
Raimonda Lazauskienė
Advokatė
„Greitųjų kreditų procedūra slepia padarinius, kurie dažnai yra gerokai sudėtingesni nei įprasto kreditavimo atveju. Todėl prieš skolindamiesi išsiaiškinkite skirtumą tarp sumos, kurią gausite ir kurią turėsite grąžinti. Svarbu ir kokios gresia sankcijos, jeigu laiku negrąžinsite kredito.
Dažniausiai skolinantis iš greitųjų kreditų bendrovių nurodomos ne mokėtinos palūkanos, o konkretus mokestis už pasinaudojimą lėšomis ir sutartinių netesybų (delspinigių) dydis, kuris bus taikomas, jeigu negrąžinsite kredito iki sutartyje nurodyto termino.
Būtent teise reikalauti sutartinių netesybų piktnaudžiauja didžioji dalis greitųjų kredito įstaigų (netesybos dažnai būna nustatytos nepagrįstai didelės). Siekdami apsisaugoti nuo galimo kredito davėjo piktnaudžiavimo, turite būti aktyvus skolininkas: domėtis esama skola ir nagrinėjama byla, jeigu kreditorius jau kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo.
Turite galimybę prašyti kreditoriaus atidėti skolos mokėjimą dalimis, tačiau visi tokie prašymai turi būti pateikti raštu, nes susitarimas žodžiu teisme sunkiai įrodomas. Pasitikrinkite, už kokį terminą iš jūsų reikalaujama mokėti delspinigius, ar delspinigių terminas neviršija šešių mėnesių.“
