Prieš 15 metų vyriausybės įsteigta, kad skatintų nuosavo gyvenamojo ploto prieinamumą, įmonė „Būsto paskolų draudimas“ susiskaičiavo turinti apie 10 tūkst. skolininkų. O prasidėjo viskas gražiai: įmonė garantuodavo daugiausiai už jaunų šeimų perkamus būstus, bankai joms nuleisdavo palūkanas ir sumažindavo pradinį įnašą. Iš viso tokių paskolų – netoli 50 tūkstančių. Tai – maždaug ketvirtadalis rinkos.
Bet netikėtai smogė krizė – sumažėjo žmonių pajamos, tad ir galimybė mokėti paskolas, be to, esą kone perpus smuko būsto vertė, pasipylė skolininkai.
Dauguma neišgalinčių grąžinti kadaise imtų sumų – Lietuvoje, bet dalis žmonių emigravo, gyvenamąją vietą svetur nebūtinai deklaravę. „Būsto paskolų draudimas“ pirmiausia imasi tų, kurie išvykę į Jungtinę Karalystę – ten, skaičiuojama, yra apie 200 žmonių, kurių bendra skola – apie 40 mln. eurų.
„Pagrindinis išieškojimas yra, be abejo, įkeičiant turtą, bet kartais ir po turto pardavimo lieka milžiniškos skolos. Kitiems metams esame atrinkę keletą skolininkų, tarp kurių didžiausia skola – 100 tūkst. eurų. Kai žmogus jau nebeturi turto, jokių pajamų Lietuvoje, bet gyvena Jungtinėje Karalystėje, prie jo prieiti ganėtinai sunku net jei žinome jo gyvenamą vietą ir žinome, kad jis gauna pastovias darbines pajamas“, – pasakojo „Būsto paskolų draudimo“ vadovas Marijus Jūris Mikalauskas.
Paskolų porą metų nebedraudžianti įmonė nutarė per konkursą atsirinkti teisininkus, kurie ir ieškotų senų skolininkų Jungtinėje Karalystėje. O mintyse – jau kitos šalys: Ispanija, Norvegija. Tačiau, kadangi tokia skolų išieškojimo procedūra brangi, o ir pradedama pirmąkart, atgauti tikimasi geriausiu atveju dešimtadalį skolų.
Iš viso lietuvių skolininkų sąrašą sudaro daugiau nei 200 tūkst. fizinių ir per 30 tūkst. juridinių asmenų. Ir vieni, ir kiti skolingi po daugiau nei milijardą eurų. Tų, kas turi pajamų ar turto Lietuvoje, imasi antstoliai.
„Dažniausios skolos – už komunalinius mokesčius ir skolos, atsiradusios iš verslo santykių. Žinoma, didelė bėda – vaikų išlaikymo skolos, taip pat yra įvairiausių neturtinio pobūdžio sprendimų – patraukti tvorą, nugriauti ar kokių sutarčių nepasirašinėti“, – sakė Antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.
Bet skolų augimo pikas, antstolių teigimu, jau praėjęs. Didžiausia problema esą buvo 2009-2010 metais.
