„Jei skaičius ir nėra mažas, visgi pokytis – į neigiamą pusę“, – sako žiniasklaidos planavimo agentūros OMD generalinis direktorius Darius Gricius.
6,7 proc. apklaustųjų teigia, kad yra visiškai patenkinti savo šeimos finansine padėtimi, greičiau patenkinti nei nepatenkinti – 40,7 procento tyrime dalyvavusiųjų.
Savo šeimos finansine padėtimi dažniau visiškai patenkinti vyrai, taip pat gyventojai, kurie neturi vaikų, vilniečiai. Labiausiai nepatenkinti – žemas pajamas gaunantys gyventojai, gyvenantys mažuose miesteliuose bei kaimo vietovėse.
Ką besakytų statistikai – euras kainas pakėlė
25 proc. respondentų sako, jog atėjus eurui išlaidos nepasikeitė, tačiau 62 proc. teigia, kad šiandien išleidžia daugiau, nei kad išleisdavo iki euro. Tai nereiškia, kad žmonės daugiau perka. Jų tikinimu, taip yra, nes euras pakėlė kainas.
Dėl šios priežasties žmonės daugiau taupo. Jei prieš metus 48 proc. sakė, kad turi ką atidėti ateičiai, šiemet šis skaičius susitraukęs iki 39 procentų. Daugiau nei trečdalis sako, kad pradėjo pirkti pigesnius maisto produktus. Pernai tokių buvo 24 procentų. Pusė respondentų teigia, kad daugiau ėmė valgyti namuose (pernai 22 proc.), 41 proc. pripažino, kad ėmė domėtis akcijomis ir nuolaidomis (pernai 24 proc.). Pigesnę avalynę ir rūbus ėmė pirkti trečdalis apklaustųjų (pernai tokių buvo 21 proc.). Tiesa, nebūtinai visi apklaustieji sakė, kad taip nutiko dėl to, jog Lietuvoje įvestas euras. Tačiau daugiau nei pusė dėl pasikeitusių įpročių kaltina eurą.
Grįžta į Lietuvą, kad sutaupytų
Tris iš keturių lietuvių yra palietusi emigracija – 75 proc. gyventojų turi giminaičių, kurie užsienyje gyvena nuolat. 47 proc. gyvenančių Lietuvoje emigrantų giminaičių sulaukia iš pastarųjų finansinės paramos.
Kaip rašo „Verslo žinios“, maždaug 100 mln. eurų iki 300 mln. eurų per ketvirtį
sumažėjo Lietuvą pasiekiančių emigrantų perlaidų. „Nordea“
banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tai sieja su galimai su kritusia Norvegijos krona.
67 proc. gyventojų į užsienį išvyksta dėl darbo, kiek daugiau nei trečdalis į kitą šalį išvyko be jokio tikslo, 10 proc. – dėl studijų. Įdomu tai, kad 12 proc. apklaustųjų paminėjo, kad užsienyje apsistoję emigrantai ragina ir juos atvykti nuolat gyventi į kitą šalį.
59 proc. išvykusiųjų neketina grįžti į Lietuvą, 14 proc. – priešingai – ketina sugrįžti, beveik tiek pat – 12 proc. – dar nežino, kaip pasielgs.
Beje, anot „Verslo žinių“, sausį-spalį emigrantų skaičius išaugo 27 procentais.
Per 69 proc. emigrantų į Lietuvą grįžta kartą dukart per metus. Dažniausiai dėl to, kad galėtų pasinaudoti pigesnėmis medikų, odontologų, grožio paslaugomis. Daugiausia – 42 proc. – specialiai grįžta, kad pasinaudotų odontologų paslaugomis.
Tyrimas atliktas internetinės apklausos būdu. Apklausta 2322 15-59 metų interneto vartotojų.
