2015 m. spalio vidury 10 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 41 – kad pablogėjo, 49 proc. – kad nepasikeitė. Rugsėjo mėnesį šie skaičiai atitinkamai buvo 11, 40 ir 49 proc.
Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 17 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji pagerės, 18 – manė, kad pablogės, 59 proc. – prognozavo, kad jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis (rugsėjį atitinkamai 17, 20 ir 58 proc.).
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 22 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėnesių ji pagerėjo, 44 – kad pablogėjo, 33 proc. – kad nepasikeitė (rugsėjo mėnesį atitinkamai 21, 42 ir 36 proc.).
Žvelgdami į ateitį, 25 proc. gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 26 – kad pablogės, 45 proc. – prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (rugsėjo mėn. – atitinkamai 24, 29 ir 44 proc.).
Spalio mėn. 35 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, 20 proc. – kad mažės (rugsėjo mėn. – atitinkamai 41 ir 18 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių tikėjosi 35 proc. gyventojų, o 28 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (rugsėjo mėn. – atitinkamai 36 ir 27 proc.).
Kaime nuotaikos - tos pačios
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime spalio mėn. skyrėsi 3 procentiniais punktais. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o mieste padidėjo 3 procentiniais punktais.
Kaimo gyventojų padidėjusį pesimizmą, prognozuojant galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, atsvėrė optimistiškesnės bedarbių skaičiaus ir šalies ekonominės padėties per artimiausius 12 mėnesių prognozės.
Bedarbių daugės?
Miesto gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius šalyje per artimiausius 12 mėnesių išaugs, dalis sumažėjo nuo 39 iki 33 proc., besitikinčiųjų nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių dalis padidėjo nuo 34 iki 39 proc., prognozuojančiųjų namų ūkio finansinės padėties gerėjimą – nuo 16 iki 18 proc.
Viltis sieja su ekonomika
Per metus (2015 m. spalio mėn., palyginti su 2014 m. spalio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 8 procentiniais punktais.
Tai lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės.
Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pablogės, dalis sumažėjo nuo 42 iki 26 proc., prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, – nuo 40 iki 35 proc. Taip pat pagerėjo savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvų vertinimas: gyventojų, manančių, kad namų ūkio finansinės padėtis per artimiausius 12 mėnesių blogės, sumažėjo nuo 32 iki 18 proc.
Gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti, dalis per metus sumažėjo nuo 30 iki 28 proc.
