Lietuvos gyventojų draudimui
skiriamos lėšos yra vienos mažiausių, palyginti su kitomis Vidurio
ir Rytų Europos šalimis. Tai rodo Lietuvos draudikų asociacijos
paskelbta apžvalga.
Lietuvos draudikų asociacija pristatė draudimo skvarbos Europos
Sąjungoje (ES) apžvalgą, kurioje visų Lietuvos draudimo bendrovių
2014 m. duomenys palyginti su Vidurio ir Rytų Europos regiono ES
narių (Slovėnijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos,
Kroatijos, Estijos, Latvijos, Bulgarijos ir Rumunijos) skaičiais.
Apžvalga apėmė gyventojams aktualiausių ir paklausiausių rūšių ne
gyvybės draudimą: transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės, KASKO ir turto draudimą.
„Viena vertus, tokie skaičiai nedžiugina ir tik parodo, kad mes
dar stipriai atsiliekame nuo mūsų kaimynų, kurie gerokai daugiau
rūpinasi savo finansiniu saugumu.
Tai pirmiausiai lemia silpnos
draudimo tradicijos, taip pat vėlyvas naujų rūšių draudimo, ypač
privalomojo draudimo, atėjimas į rinką, galiausiai menkas gyventojų
finansinis raštingumas. Kita vertus, apžvalga rodo, kad yra
tiesioginė priklausomybė tarp bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo
ir išlaidų draudimui didėjimo. Todėl spartus mūsų ekonomikos
augimas tuo pačiu sudaro prielaidas ir išdraustumo didėjimui bei
prisideda prie vis didesnės draudikų tarpusavio konkurencijos“, –
sakė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Pasak A. Romanovskio, vienam Lietuvos gyventojui pagrindinių
rūšių draudimui tenka 103 eurai. Šią sumą sudaro 30 eurų, skiriamų
KASKO draudimui, 46 eurai, tenkantys transporto priemonių valdytojų
civilinės atsakomybės privalomajam draudimui (TPVCA), ir 27 eurai,
kuriuos gyventojai skiria turto draudimui. Kitų rūšių draudimui
lieka 101 euras. Minėti skaičiai neatspindi vidutinės šių rūšių
draudimo kainos, tačiau leidžia palyginti draudimo skvarbos
rodiklius su kitomis šalimis.
Kalbant apie gyventojų turto draudimą, Lietuvoje vis dar
didžiausias yra gyvenamųjų namų išdraustumas – net 50 proc. jų yra
apdrausti. Tikėtina, kad tokį procentą lemia anksčiau buvęs
privalomas namo draudimas, dėl kurio žmonės turi išlikusį įprotį
draustis. Taip pat namų draudimą skatina ir žmonių suvokimas, kad
staigus būsto praradimas dėl stichijos ar gaisro gali suduoti
sunkiai pakeliamą smūgį šeimos finansiniam stabilumui.
Butų draudimo skvarba yra beveik dvigubai mažesnė – 24 proc.
Butus žmonės Lietuvoje dažniausiai draudžia privaloma tvarka,
pirkdami juos banko skolintomis lėšomis, todėl įprotis draustis
siekiant finansinio saugumo nėra susiformavęs.
Namuose esančio turto draudimas sudaro dar mažiau – tik 17
proc. Šis skaičius rodo tikrą lietuvių draudimo sąmoningumo lygį,
kadangi namų turto draudimas visuomet buvo ir yra savanoriškas.
Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad šis sąmoningumo lygis auga –
namų turto išdraustumas padidėjo 4 proc., lyginant su 2011 m.
Bendras transporto priemonių su galiojančia technine apžiūra
išdraustumas KASCO draudimu yra vos 16 proc., nes šiuo draudimu
daugiausia draudžiamos naujos transporto priemonės (iki 10 metų).
KASCO draudimas Lietuvoje populiariausias tarp juridinių asmenų,
kurių net 42 proc. yra apsidraudę savo transportą. Tarp gyventojų
tokių yra vos 10 proc. Naujų įmonių automobilių segmente
išdraustumas yra beveik 100 proc. Tačiau ir tai yra paaiškinama,
nes įmonės dažnai automobilius perka lizingu, o KASCO draudimas
tokiu atveju de facto yra privalomas.
„Mažas lietuvių išdraustumas rodo, kad mes vis dar esame linkę
draustis tik privalomaisiais draudimais – ar tai būtų valstybės, ar
banko, ar lizingo bendrovės nustatyta prievolė. Dauguma gyventojų
vis dar tikisi, kad arba valstybė jais pasirūpins, arba bėda jiems
nenutiks. Kita vertus, valstybės politika, ekonomikos augimas ir
gyventojų turtėjimas verčia arba skatina žmones rūpintis savimi
patiems. Tai puikiai atspindi draudimo rinkos augimo statistika“, –
sakė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius A. Romanovskis.
2015 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2014 m. pirmuoju
pusmečiu, ne gyvybės draudimo rinkoje pasirašytos įmokos padidėjo 4
proc. – iki 205,7 mln. eurų.
Ne gyvybės draudimo rinką labiausiai
augino KASKO, turto ir sveikatos draudimo grupės, o neigiamą įtaką
apimčių augimui turėjo transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo ir laidavimo draudimo grupės.
Lietuvos draudikų asociacija vienija šalies ne gyvybės draudimo
bendroves. Nuo 1992 m. veikiančios asociacijos nariai – „BTA“,
„Compensa“, „ERGO“, „Gjensidige Baltic“, „If“, „Lamantinas“,
„Lietuvos draudimas“, „PZU Lietuva“, „Seesam“, „Swedbank P&C
Insurance“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų
biuras.
