SEB, DNB ir „Citadele“ bankai per trumpą laiką paskelbė įvedantys apribojimus grynųjų pinigų išėmimui iš bankomatų. SEB apmokestino išgryninimą nuo liepos mėnesio, DNB – nuo rugpjūčio, netrukus apie tai paskelbė ir „Citadele“.
Tai sukėlė vartotojų teisių gynėjų įtarimus, kad bankai tarpusavyje susitarė tai padaryti kone vienu metu. Tačiau Konkurencijos tarybai taip neatrodo. Prievaizdai pareiškė, kad bankai pinigų išgryninimą iš bankomatų įvedė žiūrėdami vieni į kitus.
Lietuvos vartotojų institutas vasarą kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu ištirti, ar bankai nesitarė tarpusavyje.
„Tokie bankų veiksmai galimai padarė žalos vartotojams, konkurentams bei konkurencingai rinkos struktūrai“, – buvo įsitikinę vartotojų teisių gynėjai.
Tačiau Konkurencijos taryba nusprendė, kad bankai įstatymams nenusižengė.
„Įvertinus tai, jog informacija apie minėtas sąlygas yra pateikiama viešai ir bankai gali matyti vieni kitų veiksmus, tokie per vieną mėnesį atlikti bankų veiksmai savaime neleidžia įtarti, jog tarp bankų buvo suderinti veiksmai dėl minėtų sąlygų taikymo“, – skelbiama Konkurencijos tarybos išvadose.
Todėl prievaizdai atsisakė pradėti tyrimą.
Lietuvos vartojimo instituto prezidentė Zita Čeponytė apgailestavo, kad konkurencijos prievaizdai nerado jokių galimybių pradėti tyrimą.
„Lietuvos vartotojams buvo apribotos pasirinkimo galimybės, o tiksliau, apmokestinta viena iš jų, kas sukelia daug nepatogumų ir papildomų išlaidų. – teigė ji. – nors bankai teigia, „nemokamai“ išsigryninti pinigus galima prekybos centruose, tai sudaro didelių nepatogumų.
Vartotojui reikia ieškoti parduotuvės, atstovėti eilėje, pirkti už mažiausiai penkis eurus ir tuomet jau galima išsigryninti pinigus. Ir bankai teigia, kad tai yra patogu ir nemokama“?
