Atkreipkite dėmesį – jums reikia surinkti tam tikrą žmonių skaičių, nes pramogą siūlantis Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras turistų grupių nekomplektuoja. Beje, iškylos organizatoriai siūlo tam tikrą programą, tačiau ją galima koreguoti pagal savo poreikius.
Viena kelionių gali būti ši: kulinarinis pasiplaukiojimas laivu septynių žmonių grupei – mažasis kruizas Dreverna – Ventė – Uostadvaris – Minijos kaimas – Kintai – Dreverna.
Pramogos trukmė - 8-9 valandos.
Kelionėje laivu turistai vaišinami pamario krašto, Mažosios Lietuvos gastronomija: vietinių vandenų rūkyta žuvimi, žuviene, „kafija“, „vofeliais“, pyragais ir kitais tam kraštui būdingais patiekalais. Sustojimų metu įvairiose vietose organizuojamos žuvies patiekalų degustacijos ir edukacinės programos. Kulinarinis kruizas „Žuvies kelias“ prasideda Jono Gižo etnografinėje sodyboje, kur verdama unikali dreverniškių žuvienė. Ji būtinai verdama iš trijų rūšių žuvų: iš karališkos žuvies (lašiša, ungurys, šamas, eršketas), iš plėšrios žuvies (sterkas, lydeka), iš baltos žuvies (karšis, raudė). Kuo daugiau rūšių, tuo skanesnė žuvienė. Pagal Aną Gelžiūtę žuvis turi būti labai šviežia – į antrą „stundą“ (valandą) jau žuvienei žuvis netikusi. Žuvienė, pagal pamario krašto tradicijas, gardinama tik druska, pipirais, krapais ir svogūno galva. Jono Gižo etnografinėje sodyboje pristatoma žvejybos Kuršių mariose istorija, tradicijos, žvejų gyvenimo būdas ir laivadirbyste, krašto folkloro programa „Į žvejus eisiu“, tautinis Mažosios Lietuvos kostiumas. Organizuojamoje ekskursijose taip pat supažindinama su žuvų auginimu uždarose sistemose, mobilia rūkykla ir žuvies parduotuve, kurioje galima įsigyti šviežios žuvies lauktuvėms.
Leidęsi į kelionę 9 val. Jono Gižo etnografinėje sodyboje jau būsite įtraukti į kultūrinę programą „Į žvejus eisiu“. Taip pat susipažinsite su muziejaus ekspozicija (52,4 euro).
10 val. Kaimo turizmo sodybos „Strykis“ kiemelyje – žuvienė, sūrio piršteliai. Kaina – 8 eurai žmogui. Ekskursija „Žuvų auginimas uždarose recirkuliacinėse sistemose“ pas vietinį Drevernos verslininką – euras asmeniui.
10 val. 30 min. Drevernos apžvalgos bokštas, vėtrungių skverelis. Dreverna – senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 m. ir įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Drevernos žvejų vardą garsino Kuršmarių laivų statytojas J.Gižas, kurio etnografinėje sodyboje galima susipažinti su laivadirbyste ir žvejų tradicijomis. Prie Drevernos upės beveik 300 metų veikė didelis žuvų turgus – Strykis, sutraukdavęs daug žvejų ir pirklių. Žvejyba iki šiol išliko pagrindinis kaimo gyventojų verslas, tačiau vis labiau populiarėja sporto, rekreacijos ir turizmo verslas. Drevernoje įrengtas modernus mažųjų laivų uostas, apžvalgos bokštas, iš kurio aikštelės atsiveria graži apylinkių gamta.
10 val. 40 min. Dreverna – Ventės ragas, sustojant prie Ventės sodybos 200 m. iki muziejaus. Ventės rago ornitologinės stoties paukščių migracijos ekspozicijos lankymas (kaina – 3 eurai žmogui).
Ventė – kaimas Šilutės rajono vakaruose, prie Kuršių marių, kyšulyje, kuris vadinasi Ventės ragu. Pusiasalio ilgis – 5,5 km, didžiausias plotis – 2,2 km. Jo smaigalyje nuo 1863 metų veikia švyturys, nes laivams ir sieliams ši vieta buvo labai pavojinga. Ventės rage yra reta galimybė pajusti tikrą ramybę, savo akimis pamatyti dar užsilikusią Mažosios Lietuvos architektūrą, išgirsti, kaip kalba senieji vietos gyventojai, bei pasigrožėti gamta. Pro Ventės ragą driekiasi didysis paukščių migracijos kelias, todėl 1929 metais Ventės rage, prof. T.Ivanausko iniciatyva, įsteigta ornitologinė stotis. Ventės ragas – vienas didžiausių paukščių koncentracijos taškų Baltosios – Baltijos jūrų migraciniame kelyje. Kai kada per Ventės ragą praskrenda iki 300 tūkst. sparnuočių per parą. Stoties darbuotojai per metus apžieduoja 60-80 tūkst. paukščių. Stotyje sukonstruotos didžiausios Europoje migrantų gaudyklės. Stotyje veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su Kuršių marių gamtovaizdžiu, būdingiausiais biotopais, dažniausiai sutinkamais gyvūnais.
Minijos kaimas. Minijos kaime, laive „Aisytė“, ragausite firminį patiekalą „Keptas sterkas“ už 7 eurus arba „Kintuose“ „Karališkas karpis“ 7 eurai, „Mėlynasis karpis“ 8 eurai asmeniui.
Minijos (Mingės) kaimas – žvejų kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 7 km į pietus nuo Kintų, Minijos upės žemupyje, Nemuno deltos regioniniame parke. Kaimo namai išsidėstę abipus Minijos, fasadais į upės pusę. Tai – vienintelis gatvinis kaimas, kuriame gatvę atstoja upė, tačiau tilto per upę greta nėra. Minija dėl unikalaus gamtovaizdžio dar vadinama Lietuvos Venecija. Abipus upės 19 sodybų gyvenantys žmonės susisiekia tik valtimis. Sodybos išsidėsčiusios pakrantėje, kiemai su darželiais atgręžti į upę, prie kiekvieno namo įrengtos prieplaukos valtims. Kaime taip pat įrengta jachtų prieplauka su visa infrastruktūra.
Kintai – kurortinė gyvenvietė prie Kuršių marių. Kintus supa nuostabus 600 ha pušynas – Kintų miškas. Miestelio bažnyčia pastatyta 1705 m. iš Ventės rago perkėlus bažnyčią į Kintus. Bažnyčios barokinis altorius papuoštas vietinių meistrų pjaustytomis lentomis. Meniškai pjaustytos vėjalentės, lėkiai tradiciškai puošė kiekvieno žvejo namą. Jų siluetai kartodavosi antkapiniuose krikštuose, žvejų laivų vėtrungėse. Netoli Kintų gyveno žvejybos inspektorius, anglų kilmės pirklys Vilhelmas Bėrbomas, 1844 m. įvedęs Kuršių marių žvejų laivų žymėjimą vėtrungėse. Tokių puošnių ir savitų vėtrungių nebuvo niekur kitur Europoje. Kintuose 1888 m. mokytojavo būsimasis lietuvių filosofas rašytojas Vydūnas (1868-1953 m.). Senosios mokyklos pastate įkurtas Vydūno kultūros centras. Prie jo įrengtas muziejus, meno galerija, veikia vaikų dailės mokykla. Kintų – Ventės pakrantė tapo mėgstama vieta dailininkų vasaros plenerams.
Apsilankymas Uostadvario švyturyje ir polderių muziejuje kainuos eurą.
Uostadvaris – kaimelis Šilutės rajono savivaldybėje, Rusnės saloje, kairiajame Atmatos upės krante, 5 km į šiaurės vakarus nuo Rusnės. Priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui. Uostadvaryje yra išlikęs XIX a. pabaigos
Uostadvario švyturys, kuris dabar nebeveikia, yra tik kaip apžvalgos aikštelė. Šis švyturys yra taisyklingo aštuonkampio formos, sienų briaunos papuoštos žalios spalvos glazūruotomis plytomis, sienos raudonų plytų mūro. Viduje – įvijiniai betoniniai laiptai, vedantys į žibinto patalpą, iš kurios patenkama į apžvalgos aikštelę. Švyturio aukštis 18 m, jis sujungtas su švyturio sargo gyvenamuoju namu. Dabar tai – technikos istorijos paminklas, navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos bokštas.
Uostadvaryje, ant Vilkinės upės, 1907 m. pastatyta vandens kėlimo stotis su garo turbina, susiurbianti pievų vandens perteklių ir nuleidžianti jį į Atmatą. Tai pirmasis tokios paskirties statinys Lietuvos teritorijoje. Ji yra ne tik technikos istorijos paminklas, bet vertinga ir architektūriniu požiūriu. Šis statinys prieš keletą metų restauruotas, įrengtas Šilutės polderių muziejus, kuriame galima sužinoti, kaip nuo seno kovota su vandens pertekliumi.
Nemuno delta yra salų grupė Šilutės rajone, vakarinėje rajono dalyje už Atmatos upės. Iš viso Nemuno deltos salyną sudaro 8 salos. Viena jų didžiausia – Rusnės sala. Šešios salos – negyvenamos. Tarp jų – ir Briedžių sala. Nemuno delta, pakilusi vos kelis metrus virš jūros lygio, yra žemiausia Baltijos pajūrio žemumos dalis. Čia – puikios sąlygos kurtis paukščiams, tad daug jų čia apsistoja ir peri, o praskrendantys ypač dažnai sustoja čia pailsėti.
Iš viso ši pramoga asmeniui atsieis 69 eurus. Kaina gali kisti pagal norimą paslaugų asortimentą. Į sumą įskaičiuota
katerio nuomos kaina – 290 eurų.
