Skanus kąsnelis verslui: iš migrantų jau pelnosi kas tik gali

„Kalbėta apie investicijas į pabėgėlių stovyklas“, – paaiškino žurnalistai Antonas Trojanowskis, Manuela Mesco ir Simonas Clarkas.

Laikraštis cituoja išėjusio į pensiją Šveicarijos kompanijos „ORS Service AG“, kuri valdo pabėgėlių stovyklą Austrijoje, įkūrėjo Willy Kocho žodžius: „Marža yra labai maža. Vienas pagrindinių rodiklių – tai, žinoma, apimtys.“ Leidinio duomenimis, šią vasarą dėl migrantų antplūdžio į Europą šios kompanijos valdoma stovykla buvo perpildyta.

Ypatinga industrija – verslas iš emigracijos

Nuo 2014 metų jau daugiau kaip 1 mln. žmonių paprašė prieglobsčio Europos Sąjungoje. Vokietija šiais metais ketina priimti ne mažiau kaip 800 tūkst. prieglobsčio prašytojų.

Pabėgėlių krizė ne tik paaštrino susidomėjimą tragiškomis istorijomis, bet ir paskatino formuotis ypatingai industrijai – verslui iš žmonių migracijos.

„Iš šios industrijos lobsta visi – nuo mažų krautuvėlių savininkų Graikijoje iki daugybės didžiausių pensijų fondų JAV“, – rašoma straipsnyje.

Autorių nuomone, privataus verslo vaidmuo šioje srityje auga kaip ant mielių. Tam tikrais atvejais kompanijos nori užkariauti būsimų Europos vartotojų simpatijas. Kitais atvejais jie teikia paslaugas, kurių valstybė nenori ar negali suteikti. Tačiau neretai žmogaus teisių organizacijos kaltina šias kompanijas mėginimais sutaupyti ir drauge pasipelnyti iš svetimų bėdų.

„Kai kurios kompanijos savo ruožtu tvirtina, kad suvokia darbo su beteisiais žmonėmis riziką. Jos tikina, kad nei valstybė, nei labdaros organizacijos negali savo jėgomis patenkinti įvairių poreikių, kuriuos sukėlė migrantų srautas į Europą“, – rašoma straipsnyje.

„Dėl mūsų dalyvavimo paslaugų kokybė tampa geresnė, o efektyvumas auga“, – sakė Guy Semmensas, tiesioginių investicijų fondo „Argos Soditic“ (buvusio ORS investuotojo) partneris.

„Taip pat galima gauti pelno“, – rašo straipsnio autoriai.

Vokietijos oro linijų kompanijai „Air Berlin“ 2014 metais buvo išmokėta apie 350 tūkst. dolerių už užsakomuosius skrydžius, skirtus deportuoti tiems asmenims, kuriems nebuvo suteiktas prieglobstis. Švedijos valdžia sumokėjo 900 tūkst. dolerių firmai, kuri lingvistinės analizės būdu tikrina prieglobsčio prašytojų geografinę kilmę. Kompanija „Western Union“ Atėnuose kas dieną išmoka migrantams po 20 tūkst. eurų, nuo kiekvienos transakcijos gaudama komisinius.

Į Graikijos salas Egėjo jūroje nuo metų pradžios atvyko beveik 290 tūkst. žmonių. Iš jų apie 70 proc. – sirai, daugelis jų – su šeimomis. Tai – viduriniosios klasės atstovai,  turėję lėšų kelionei.

„Nuo ekonominių negandų ir turistų trūkumo nukentėjusios Graikijos salų verslininkams migrantai – tikras džiaugsmas. Parduotuvės, kurios anksčiau visą dėmesį skirdavo turistams, dabar siūlo palapines, miegmaišius ir maisto produktus žmonėms, kurie atvyksta pripučiamomis valtimis iš Turkijos ir tikisi nukeliauti iki Šiaurės Europos“, – rašoma straipsnyje.

Kai kuriuose sektoriuose jau didėja konkurencija. Rugpjūtį Graikijos mobiliojo ryšio operatorius „Cosmote“ sutvarkė prekybą uostuose ir pabėgėlių priėmimo centruose. Už 12 eurų siūlo SIM kortelę, specialiai pritaikytą migrantams. Po kelių dienų britų „Vodafone“ pasiūlė savo SIM už 10 eurų. Kartu siūloma 50 proc. nuolaida už bilietus į keltą, plaukiantį į Atėnus.

Kitos kompanijos orientuojasi į ilgalaikį naujos gausios grupės vartotojų potencialą. Italijos bankas „Extrabanca“ specializuojasi dirbdamas su neeuropietiškos kilmės klientais ir stiprėja kartu su didėjančiu užsieniečių skaičiumi Italijoje.

Šiuo metu bankas rengia naujas konsultacines paslaugas, kurios bus teikiamos prieglobsčio ieškotojams. Jis taip pat ketina padėti šiems žmonėms įveikti Italijos biurokratus. Pagrindinis banko valdytojas Ramzis Hijazis ketina pasiūlyti Europoje gyventi leidimą gavusiems migrantams pačias įvairiausias paslaugas – nuo paskolų iki tarpininkavimo gabenant mirusiųjų palaikus į gimtinę.

Laikraštis pastebi, kad verslas iš migrantų sukelia tam tikrą trintį.

 “ORS Service“, kuri valdo migrantų priėmimo centrus, istorija atskleidžia tuos sunkumus, su kuriais ji susiduria.

10-ojo dešimtmečio pradžioje W.Kochas manė, kad prieglobsčio ieškančiųjų centrai – pelningas verslas. Klientai – vyriausybinės žinybos – moka laiku, o paslaugų paklausą užtikrina nuolat pasaulyje vykstantys konfliktai ir socialiniai neramumai.

W.Kochas įkūrė „ORS Service“ ir gavo sutarčių,  pažadėjęs neužimti jokių politinių pozicijų ir dirbti daug efektyviau nei jo konkurentai – Raudonasis Kryžius ir katalikiškos labdaros organizacijos. 2005 metais jis pardavė kompaniją ir išėjo į pensiją.

Nuo to laiko kompanija dar tris kartus buvo perparduota tiesioginių investicijų fondams. Pirmasis fondas „Argos Soditic“ uždirbo pardavęs ją daugiau kaip tris kartus brangiau nei investavo.

2013 metais kompaniją įsigijo Londono fondas „Equistone Partners Europe Ltd“. Tarp jo investuotojų yra Amerikos pensijų fondai,  taip pat Saudo Arabijos socialinio draudimo generalinė organizacija. Europos valstybės vis dažniau darbą su migrantais (pastatų pritaikymą bendrabučiams, kalbų kursus ir psichologų konsultacijas) perduoda privačiam verslui.

ORS valdytojo Stephano Mollo Thysseno žodžiais, 2014 metais kompanijos pajamos siekė 99 mln. dolerių. S.M. Thyssenas atsisakė įvardyti pelno dydį.

Šiuo metu kompanija siūlo įvairias paslaugas: atidaro prieglaudas pabėgėliams, tiekia maisto produktus, administruoja pabėgėlių stovyklas. 2011 metais Austrijoje ji laimėjo konkursą valdyti visus valstybinius pabėgėlių centrus.

S.M. Thyssenas tikina, kad kompanijos išlaidos – minimalios. Taupo personalo sąskaita 

Savo ruožtu humanitarinės organizacijos, tokios, kaip „Diakonie“, tvirtina, kad ORS užtikrina mažą savo paslaugų savikainą todėl, kad taupo personalo sąskaita. Organizacijos pareiškė, kad pirmenybę teikia migrantų, o ne valstybės ar investuotojų poreikiams.

S.M. Thyssenas neigia, kad kompanija pernelyg taupo. Jo žodžiais, pelno siekis didina jo kompanijos efektyvumą.

„Idėja, kad privačios kompanijos gali geriau nei nevyriausybinės organizacijos rūpintis migrantais, šiuo metu yra persvarstoma. ORS kompanija kritikuojama, o ypač – už sąlygas Vienos pašonėje, Traiskirchene, buvusioje karo mokykloje įkurtoje pabėgėlių stovykloje“, – rašoma straipsnyje.

Korpusuose yra 1800 miegamųjų vietų. Tačiau šiais metais ši pabėgėlių stovykla tapo viena didžiausių Europoje, ir tūkstančiai žmonių turėjo nakvoti po atviru dangumi.

JT pabėgėlių reikalų tarnyba pareiškė, kad sąlygos šioje stovykloje „žemina žmogiškąjį orumą“.

„Amnesty International“ kaltina stovyklos vadovybę „atviru nemandagumu ir nesupratimu“. Šios organizacijos Austrijos skyriaus direktorius Heinzas Patzeltas rugpjūtį pasakė, kad stovykloje per mažai personalo, o darbuotojai nesusidoroja su darbu.

S.M. Thyssenas patikino, kad ORS deda visas pastangas, kad Traiskircheno stovyklos sąlygos pagerėtų. Austrijos vidaus reikalų ministerija paaiškino, kad ji yra patenkinta ORS darbu ir sutarties su ja nenutrauks.

S.M. Thyssenas pareiškė matąs plėtros galimybių. Neseniai kažkokio Vokietijos regiono valdžia pavedė jo kompanijai įrengti pabėgėlių centrą, kuriame būtų pastatyti nameliai su 500 lovų.