Be to, svarbu žinoti, kad taromatai priims ne visą tarą: stipriųjų gėrimų buteliai čia nepateks.
Kaip aiškino „Užstato sistemos administratoriaus“ generalinis direktorius Gintaras Varnas, iš pradžių svarstyta į užstato sistemą įtraukti ir stipriųjų gėrimų pakuotę. Tačiau atsirado motyvų, dėl kurių bent jau pradžioje nuspręsta šios minties atsisakyti. Vienas argumentų – kitų šalių patirtis, kai taromatai nepriima stipriųjų gėrimų taros. Vardan to, kad gamintojams būtų mažiau painiavos, siūlyta taip pat elgtis ir Lietuvoje.
Kitas argumentas, anot Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo Lauryno Vilimo, gėrimų kaina. Užstatas už tarą įvedamas tam, kad pirkėjas turėtų priežastį tarą ne išmesti, o grąžinti perdirbti. Tuo atveju, kai už stipriojo gėrimo butelį pirkėjas sumoka, tarkime 8 eurus, 10 centų užstatas esmės nebesudaro.
Tuo metu tarą nuo alaus, kurią esame įpratę nešti į prekybos vietas, taip pat priims taromatai.
Kaip žinoti, kurią pakuotę bus galima priduoti į taromatus ir atgauti pinigus, o kol taromatai nepriims? Aplinkos ministerija yra patvirtinusi simbolį – juodas butelis ir juoda rodyklė baltame fone arba atvirkščiai. Jei tokį paveikslėlį matysite ant pakuotės, vadinasi, ją galima dėti į taromatą.
Taromatai gali priimti ir tokią tarą, už kurią užstato nemoka. Tačiau bent jau pirmaisiais metais jie tokią pakuotę vartotojui grąžins – vardan to, kad būtų mažiau sumaišties, kai taromatas neišmokės pinigų, nors pakuotę priims.
Pradžiai – tūkstantis taromatų
„Užstato sistemos administratorius“ (USA) antradienį Vilniuje pasirašė įrangos tiekimo sutartį su lyderiaujančia Norvegijos taromatų gamybos bendrove „Tomra Group“ dėl tūkstančio taromatų tinklo įrengimo Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių parduotuvėse.
Pirmieji taromatai Lietuvoje pradedami diegti jau šį mėnesį. Pirkėjai taromatus prekybos vietose galės matyti šių metų pabaigoje, tačiau, nepaisant to, jie ims veikti tik nuo vasario.
Prekybininkai pateikė paraiškų dėl 750 vienetų taromatų. Juos USA, kurios steigėjai – Lietuvos gamintojus ir pardavėjus atstovaujančios asociacijos - kartu su „Tomra Group“ įrengs iki 2016 m. balandžio pabaigos. Dalis prekybininkų dar neapsisprendė dėl taromatų, todėl paraiškos taromatų įrengimui bus priimamos iki 2016 m. pabaigos. Taromatų aptarnavimu ir technine priežiūra rūpinsis „Tomra Group“.
Patys taromatai parduotuvėms nekainuos, tinklo plėtra ir finansavimu rūpinasi USA. Parduotuvės privalės pasirūpinti vietos taromatams suteikimu.
Taros kaupti neverta
Vartotojai, kurie tikisi prieš įsigaliojant užstato sistemai sukaupti kuo daugiau pakuočių ir vėliau pridavę jas pasipelnyti, turės skaudžiai nusivilti.
Sistemoje dalyvaus tik nuo jos įsigaliojimo termino į rinką patekusi tara, todėl už parduotą anksčiau užstatas tikrai nebus grąžinamas.
„Lietuvos rytas“ yra rašęs, kad norint atsiimti užstatą, grąžinamos pakuotės turės būti nesuglamžytos, su etikete ir brūkšniniu kodu.
Grąžinęs tarą klientas iš taromato galės pasiimti čekį ir kasoje paprašyti grynųjų pinigų arba su tuo čekiu atsiskaityti pirkdamas kitas prekes. Tačiau įstatymas numato, kad vartotojas turės teisę nereikalauti pinigų – bus galima paspausti mygtuką ir užstatą už tarą skirti paramai. „Užstato sistemos administratoriaus“ steigėjai svarsto, kad bus galima remti ne vieną sritį, tačiau aplinkosauga tarp jų tikrai turėtų būti.
Pirmiausia taromatas skenuos brūkšninį kodą, esantį ant etiketės. Iškart bus aišku, ar ši pakuotė parduota Lietuvoje, ar gamintojas dalyvauja užstato sistemoje ir panašiai.
Taip pat taromatas tikrins ir butelio formą, nes etiketę, pavyzdžiui, galima suklastoti. Be to, gali būti, kad dalis šių aparatų stovės prekybos salėse. Jie tikrins taros svorį, kad kas nors nesumanytų imti iš lentynos pilnų butelių ir grūsti jų į taromatą.
Brūkšninis kodas, forma ir svoris – visa tai bus įvertinta akimirksniu, o už netinkamą tarą užstatas vartotojui nebus grąžinamas.
Už taromato esanti įranga iškart rūšiuos pakuotes: plastiko buteliai ir skardinės bus presuojami ir praduriami, kad nebūtų įmanoma sugrąžinti antrą sykį. Be to, supresuotos pakuotės užima mažiau vietos.
Stiklo buteliai bus rūšiuojami rankiniu būdu: daug sykių naudojama tara pateks į gamintojams skirtas dėžes, kurias jie patys atsiims iš prekybos centrų, o vienkartinė – į USA skirtas talpyklas.
Vėliau pastarosios stiklo pakuotės, kaip ir plastikas bei skardinės, bus gabenamos į USA Skaičiavimo centrą, kuriam patalpas numatyta nuomotis sostinės Žarijų gatvėje.
Skaičiavimo centre pakuotės toliau bus rūšiuojamos. Čia patekę vienkartiniai stiklo buteliai bus skirstomi į skaidrius, žalius ir rudus bei smulkinami. Plastikinės ir metalo pakuotės bus rūšiuojamos ir presuojamos.
Parduoda šimtus milijonų
Kasmet Lietuvos rinkoje vidutiniškai parduodama 600 mln. vienkartinių PET, metalinių ir stiklinių pakuočių.
Jau pirmaisiais naujos sistemos veikimo metais planuojama surinkti ir sutvarkyti per 300 mln. vienetų pakuočių, iš kurių 80 proc. planuojama surinkti taromatais. Taromatai bus įrengti didžiojoje dalyje šalies parduotuvių: tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek vidutinėse bei mažose miestų ir miestelių parduotuvėse.
Taromatai bus trijų tipų – didieji T-9, pritaikyti kas mėnesį surinkti per 40 tūkst. vienetų skirtingų pakuočių, jie vietoje jas išrūšiuos ir supresuos; vidutinio dydžio T-63 modeliai, gebantys surinkti nuo 10 iki 40 tūkst. vienetų pakuočių ir mažieji „Uno“ modeliai, kurie surenka nuo 5 iki 10 tūkst. vienetų pakuočių.
Tiesa, mažose parduotuvėse, kur per mėnesį surenkama 5-10 tūkst. vienetų pakuočių, taromatų apskritai nebus. Tačiau tai nereiškia, jog pakuotė čia nebus superkama: ji iš pirkėjų bus priimama, tik tą darys ne taromatai, o parduotuvės darbuotojai.
Bendros investicijos į naujos užstato sistemos sukūrimą Lietuvoje sieks 29 mln. eurų: 22 mln. eurų atsieis tūkstančio taromatų tinklo sukūrimas, dar 7 mln. eurų bus investuota į skaičiavimo ir sandėliavimo centrą šalia Vilniaus, į kurį ir keliaus visos surinktos pakuotės.
