Kainos įspūdingos
Vilniaus senamiesčio suvenyrų parduotuvių turinys atspindi Lietuvos, kaip tilto tarp Vakarų ir Rytų, įvaizdį. Vitrinose – tikra kultūrinė mišrainė iš sovietinės praeities, tautodailės, pagonybės ir katalikybės.
Šalia pilvotų matrioškų – keraminiai angeliukai, gintarais aplipdyti suvenyriniai Lietuvos žemėlapiai.
Prie rusiškojo Senio Šalčio – tautodailininko drožtuvu pravirkdytas rūpintojėlis ir gipsinis šv.Kazimieras, o lentynose – šimtus eurų kainuojantys meniški gintariniai vėriniai.
Nukelti skulptūras nuo Žaliojo tilto pavyko palyginti lengvai. O kaip matrioškas pajudinti nuo suvenyrų prekystalių? Jos tarsi įaugusios.
Matrioškų, rusiškojo liaudies meno etalono, komplektą iš gatvės prekybininkių Pilies gatvėje galima įsigyti už 12–16 eurų. Tačiau prie Aušros vartų įsikūrusioje suvenyrų parduotuvėje panašus lėlių komplektas, tik iš geresnio medžio ir skoningiau išdažytas, jau kainuoja iki 190 eurų.
Dievobaimingi tik lenkai
Didžiojoje gatvėje įsikūrusios suvenyrų parduotuvės darbuotoja Marta sakė, kad matrioškas labiausiai perka turistai rusai, nors tokio gero ir jų šalyje per akis.
Domisi matrioškomis ir vakariečiai, tik turistai iš Japonijos ir kinai kiek labiau vertina gintaro dirbinius.
Kitos šalia įsikūrusios suvenyrų parduotuvės Didžiojoje gatvėje prekybininkė Violeta irgi teigė, kad matrioškos lieka viena paklausiausių prekių, tiktai labiausiai jų pageidauja ne rusai ir baltarusiai, o britai ir vokiečiai.
Vilniuje prekiauti suvenyrais geriausiai sekasi parduotuvėms, esančioms prie Aušros vartų, nes čia lankosi daugiausia turistų. Atrodo, šventoje vietoje turėtų būti gausu religinio turinio suvenyrų ir papuošalų, bet taip nėra.
„Anksčiau ši parduotuvė, kurioje dirbu, siūlė beveik tik religinių prekių, dabar palikome vieną kitą angeliukų skulptūrėlę ir grandinėles su kryželiais ir šventaisiais – tokie suvenyrai domina išskirtinai tik dievobaimingus lenkų turistus“, – tikino suvenyrų pardavėjas Karolis iš Didžiosios gatvės.
Medinių šaukštų neperka
Prestižiniai turistams skirtų prekių salonai nuo pirkėjų gausos nelūžta, bet ten dirbantys prekybininkai nejaučia ir bado grėsmės.
Skvere prie Latako gatvės po atviru dangumi prekiaujančios moterys buvo piktos, vijo šalin žurnalistus ir skundėsi baisiu sunkmečiu.
„Jėzus Marija, kokia čia prekyba?
Per savaitę vos vieną medinį šaukštą už du eurus įkaušusiam vokiečiui pardaviau“, – aimanavo mediniais amatininkų išdrožtais indais prekiaujanti vidutinio amžiaus moteris.
Pasiūlą formuoja rinka
Vilniaus turizmo informacijos centro (VTIC) vadovė Jolanta Beniulienė apgailestavo, kad sostinės suvenyrų rinka iš tiesų chaotiška, o rusiškos matrioškos ir Kinijoje pagaminti magnetiniai lipdukai miesto įvaizdžiui nieko gero neduoda.
Tačiau suvenyrinių prekių pasiūlą formuoja rinka, o ne VTIC ar miesto savivaldybė.
„Kartą pas mane atvažiavo kolegos iš Austrijos. Jie pamatė matrioškas ir jau puolė jų pirkti kaip lietuviškų suvenyrų, aš sušukau: stop! Su Lietuva tos lėlės neturi nieko bendra!“ – pasakojo J.Beniulienė.
Ji tikino, kad VTIC pagal išgales stengiasi suvenyrų rinką pakreipti tinkama linkme, kad būtų siūloma daugiau skoningų tautodailininkų, vardinių dizainerių gaminių.
Ryga jau atsikratė kičo
„Suvenyrų pardavėjams juk negali rodyti pirštu, ką reikia pardavinėti. Jie parduoda tai, ko turistai pageidauja.
Deja, nemažai svečių iš Vakarų Europos ir ypač iš užjūrio Lietuvą dar suvokia kaip posovietinę erdvę, kai kurie net atvažiuoja įsitikinę, kad visi pas mus kalba rusiškai ir čia yra tarsi kultūrinė Rusijos sritis.
Todėl tokie turistai ir perka matrioškas, laikydami jas lietuviškais suvenyrais“, – kalbėjo VTIC vadovė.
Tačiau, jos nuomone, suvenyrų rinką būtų galima paveikti, tik reikia nemažų investicijų. Kaip pavyzdį ji minėjo Rygą, kur buvo daug investuota ir pavyko pasiekti, kad tokia rinka taptų vientisa ir darni.
„Rygiečiams pavyko išgyvendinti kičą, buvo sukurtas prekės ženklas, paremtas Rygos senamiesčio istorija.
Tai pavyktų padaryti ir Vilniui, bet reikia daug investuoti“, – aiškino J.Beniulienė.
Ant Lietuvos spjaudė krokodilas Gena
2013 metų rudenį užsieniečiams skirto leidinio anglų kalba, gido po Vilnių „Vilnius In Your Pocket“, viršelį papuošė dviratį apžergęs sovietinis krokodilas Gena (nuotr.).
Jis buvo dalijamas per mūsų šalies sostinėje vykusį Europos Sąjungos finansų ministrų susitikimą. Maža to, leidinyje Vilnius buvo pateikiamas kaip niūrus ir nesaugus miestas.
Buvo teigiama, kad „Lietuvoje siautėja nusikalstamumas“, įspėjimą saugoti automobilius, pinigines ir mobiliuosius telefonus, kavinėse baisus klientų aptarnavimas, valstybės tarnautojai gali būti „nepaprastai abejingi arba net šiurkštūs“.
Vairavimo kultūra pasibaisėtina. „Vakariečiams, išskyrus italus, pabuvusiems šalyje ilgiau nei porą dienų, nebus didelė staigmena sužinojus, kad Lietuvoje – didžiausias žuvusiųjų kelyje procentas Europos Sąjungoje“, – rašoma brošiūroje apie Vilnių.
„Vilnius In Your Pocket“ leidžiančios bendrovės „Viyp“ vadovė Rūta Klimavičiūtė teigė, kad sovietinį krokodilą Geną viršeliui parinko samdomas redaktorius britas Richardas Schofieldas. Jam pasirodė, kad krokodilas – be galo originalus personažas tokiai posovietinei šaliai kaip Lietuva.
Apžvalgininkas Andrius Užkalnis tąsyk pripažino, jog daliai neišsilavinusių užsienio turistų gidai dažnai paaiškina, kad Lietuva – truputėlį kitokia Rusija.
