Susipažinti su Rokiškiu galima keliaujant per 12 išlikusių Rokiškio krašto dvarų. Be to, čia jus pasitiks ir nenuobodi gamta: kalvoti Obeliai ir žemdirbiams palankios Pandėlio lygumos, tyrinėti ir netyrinėti piliakalniai. Čia pat – pasienis su Latvija, senoji sėlių genties žemė.
Maršrutas po Rokiškio krašto dvarus tęsiasi daugiau kaip 210 km. Keliaudami automobiliu ir prie kiekvieno dvaro stabtelėję 15–20 minučių, sutilpsite į vieną dieną. Jei pageidausite papildomų edukacinių programų, maitinimo ir nakvynės, rajone paviešėsite porą dienų.
Kad keliauti būtų paprasčiau, galite įsigyti dvarų žemėlapį su dviračių ir automobilių maršrutu. Jo kaina – 5 eurai. Tą padaryti galite Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centre pačioje senamiesčio širdyje (Nepriklausomybės a. 8).
Už tokią pat kainą parai galima išsinuomoti audiogidą, kuris pasakoja kiekvieno dvaro istoriją su mitais ir legendomis. Norintiems šios paslaugos reikia skambinti viešajai įstaigai „Savas Rokiškis“ telefonu 8 676 51 911.
Važiuodami „Savo Rokiškio“ siūlomu maršrutu apžiūrėsite Petrošiškio, Salų, Tarnavos, Gačionių, Bagdoniškio, Antanašės, Kraštų, Ignotiškio (palivarkas), Onuškio, Ilzenbergo, Panemunio ir Rokiškio dvarų sodybas. Vienos jų išpuoselėtos ir prikeltos naujam gyvenimui, kitos – sunykusios, apgriuvusios.
Maršrutą pradėkite nuo Petrošiškio dvaro sodybos (atstumas nuo Rokiškio – 23 km). Istoriniai dvarininkai: Tyzenhauzai, Pšezdieckiai, Putrimai, dabartiniai – verslininko ir politiko Irmanto Tarvydžio šeima. Petrošiškio dvaro naujas pakilimo laikotarpis siejamas su Lietuvos atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu, kai dvarvietę nupirko Rokiškio krašto verslininkas, pagal specialybę taip pat inžinierius Irmantas Tarvydis ir su meile ėmėsi kurti čia savo šeimos namus. Dar būdamas studentas apie 1987 metus jis pradėjo aktyviai domėtis Salų tarybiniam ūkiui priklausančiu apleistu, krūmais apaugusiu dvaru. Ūkio vadovai nebuvo linkę paleisti iš rankų dvarvietės, tačiau studentui užteko drąsos kreiptis į vietos komunistų partijos sekretorių. Studentas dvarui įsigyti sudėjo Jakutijoje per vasaros atostogas uždirbtus keletą tūkstančių rublių. Iš užmaršties dvarvietę kelti padėjo šeima – drauge su broliais kirto krūmynus, dengė stogą. Sukūręs verslą, dalį uždirbto pelno skirdavo dvarui. Dvaras yra šeimos namai, todėl jį apžiūrėti galima tik iš išorės.
Vos už kelių kilometrų jus pasitiks unikalus Salų miestelis, esantis 73 ha ploto saloje Dviragio ežere. Salų dvaro sodyba – valstybės saugomas XVIII–XX a. pr. buvusios dvaro sodybos pastatų ansamblis su rūmais, bažnyčia ir dar 7 buvusiais dvaro pastatais bei dideliu parku. Šį dvarą yra valdę Kęsgailos, Radvilos, Marikoniai, Tyzenhauzai, Pšezdzieckiai.
Salų dvare vasaromis jau daug metų rengiama tarptautinė kalbotyros mokykla „Academia Grammaticorum Salensis“, į kurią suvažiuoja lingvistai iš viso pasaulio.
Ekskursiją po Salų dvarą galima užsisakyti nemokamai. Dėl to kreipkitės į Salų dvaro sodybos turizmo ir laisvalaikio organizatorę Ingą tel. (8 458) 24 325, 8 682 66 998.
Dvaro pašonėje galėsite pažaisti tinklinį, užsisakyti pramoginį plaustą ant vandens „Dviragis“. Plausto nuomos 4 valandų kaina – 100 eurų (tel. 8686 27547).
Trečiasis maršruto dvaras – Tarnava. Tarnavos rūmai yra virtę griuvėsiais, bet šiandieniniai jų savininkai verslininkai Vaškeliai turi ryžto juos atgaivinti. Buvusio dvaro sodyba su parku užima 12 ha. Kompleksas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Istoriniai dvaro savininkai – Krošinskiai, Tyzenhauzai, Veisenhofai, Juozas Vėbra, Jonas Vėgėlis. Tarnavos dvaras buvo lenkų rašytojo, poeto, kritiko, esteto Juzefo Veisenhofo tėvonija. Jis sukūrė dešimtis romanų, apysakų ir eilėraščių. Pagal jo žymiausią romaną „Sabalas ir panelė“, kuriame vaizduojami XX a. pradžios jo tėvonijos – Jūžintų apylinkių – gyventojų papročiai ir tradicijos, pastatytas filmas. Romane minimos istorinės Jūžintų krašto vietos: Šepetos durpynas, Jūžintų bažnyčia, Gačionių, Tarnavo ir Salų dvarai. Dvaro lankymas nekainuoja.
Pavažiavę šešis kilometrus į Rokiškio pusę, prisiliesite prie kitos išlikusių dvarų pusės. Pakelėje pasitiks savo amžių skaičiuojantis ir nauju apdaru besididžiuojantis medinis Gačionių dvaras su klasicizmo formų imitacija. Dvaras statytas XIX a. 2001 m. dvarą grąžinus baronui Antanui Rozenui, dvaro rūmai buvo restauruoti. Šio dvaro grožis kilo iš Rozenų meilės tėviškei ir noro išsaugoti savo giminės židinį. Dvaras privatus, dėl lankymo būtina susitarti su šeimininku Piotru Rozenu, kuris čia leidžia savo vasaras ir mielai priima lankytojus, arba sodybos patikėtine Laima Skardžiene, tel. 8 686 29 438. Ekskursijos po dvarą kaina – 3 eurai.
Nuo Kriaunų nutolęs 9 km, seno parko apsuptyje istoriją mena Bagdoniškis – profesoriaus, kurio vardu pavadintas Mykolo Romerio universitetas, gimtinė ir vasaros rezidencija. Tai – valstybės saugomas XVIII–XIX a. pr. kompleksas, kurį sudaro 12 statinių. Bagdoniškio dvaras sugrąžintas trims profesoriaus dukroms. Senąją sodybą paveldėtojos pardavė vietos ūkininkui, o tėčio statytą vasarnamį puoselėja ir saugo. Kadaise dvaras garsėjo studentų vasaromis, mat jie čia pas profesorių atvykdavo laikyti egzaminų. Dėl dvaro lankymo būtina susitarti su šeimininkais.
Toliau maršrutas driekiasi per gražiausias rajono vietas – ežeringą ir kalvotą kraštą, gražiai tvarkomus vienkiemius. Truputį išklydę iš maršruto ir pasiekę Kriaunas, nustebsite radę gerą aurą, kurią skleidžia Kriaunų istorijos muziejus (Sartų g. 12). Jis garsus tuo, kad čia būta Romerių, iš šio dvaro išėjo ir su šiuo dvaru siejama ištisa dailininkų Romerių plejada. Muziejuje šiuo metu siūloma edukacinė rankinių gaminimo programa, įvairios ekspozicijos. Bilieto kaina norintiems apžiūrėti ekspoziciją – euras, studentams, pensininkams ir vaikams – 0,6 euro, ikimokyklinio amžiaus vaikams bilietas nekainuoja. Tiems, kurie pageidaus edukacinės programos, užsiėmimas kainuos dar po eurą. Geriausia būtų, jei gaminti rankinių susirinktų bent šeši žmonės. Antraip bilietai kiek brangtų – užsiėmimas visiems kainuotų apie 6 eurus. Apžiūrėti muziejaus ekspozicijai skirkite pusvalandį, o edukacinė programa trunka apie valandą.
Iš Kriaunų toliau kelias veda tiesiai į Antanašę. Antanašės dvaro kompleksas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Svarbiausi čia buvę dvarininkai – Bilevičiai, Marikoniai, Romeriai. Antanašės dvaro savininkus – intelektualų, valstybininkų, dailininkų Romerių giminę – žmonės minėjo geru žodžiu. Romeriai dėl savo aktyvios politinės visuomeninės veiklos buvo patekę į nuolatinę caro valdžios nemalonę. Apylinkėse didikai Romeriai turėjo keletą dvarų: Antanašę, Bagdoniškį, Kriaunas. Antanašė buvo laikoma giminės lizdu, kūrėsi XVIII–XIX amžių sandūroje. Dvaras privatus, tačiau apžiūrėti statinius galite nesitarę.
Dvaro savininkas – šiaulietis verslininkas Gintautas Rimkus, senų automobilių kolekcininkas.
Netoliese esanti paplūdimio vieta gražiai sutvarkyta. Tie, kurie nenusigąs atvėsusio oro, galės nusimaudyti Našio ežere.
Padarę šešių kilometrų lankstą, galite išvysti tarp medžių stūksantį Kraštų dvarą. Rūmai pastatyti 1892 m. Kompleksas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Dvaro statytojas – Juozas Tupalskis. Dabartiniai dvaro savininkai – Agnė ir Mykolas Zobovai, Ąžuolyno meškučių cirko įkūrėjai. Jų svajonė – dvaro parke įkurdinti cirko augintinius ir sukurti patrauklų kampelį gyvūnų mylėtojams. Kraštų dvaras privatus, jį apžiūrėti galima tik iš išorės.
Grįžkite atgal į Antanašę ir siekite Obelius. Čia galite aplankyti Laisvės kovų istorijos muziejų (Vytauto g. 18). Apsilankyti jame suaugusiems kainuoja eurą, moksleiviams, studentams, pensininkams – 0,6 euro. Obeliuose yra ir neseniai kraštiečių pastangomis atstatytas vienintelis toks Lietuvoje paminklas, skirtas 1941 m. birželio sukilėliams ir sovietinėms aukoms atminti (iniciatorius – Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas).
Jei jūsų kelionė trunka ne vieną dieną, Obeliuose jau galite ieškoti nakvynės. Viešoji įstaiga „Savas Rokiškis“ siūlo apsistoti sodyboje, kurioje telpa 16 žmonių. Čia yra ir virtuvė. Nakvynės kaina žmogui – 7 eurai. Susisiekti su sodybos šeimininkai galima telefonu 8 676 26 927. Pati sodyba yra Stoties g. 11, Obeliuose.
Jei po Rokiškio kraštą keliausite tik vieną dieną, Obeliai gali būti pusiaukelė, kur siūlome papietauti. Čia jums reikės susirasti „Obelių malūną“ (Rokiškio g. 3), kur pietūs žmogui kainuos 4–5 eurus.
Atsipūtus kelionė iš Obelių krypsta pro Rokiškį į Bajorus. Šalia kelio išvysite nuorodą į „Lėlių namus“. Tai – privatus Dalios Ziemelienės muziejus Bajorų kaimo kultūros namuose. Kolekcija pradėta eksponuoti 1999 metų sausį. Dabar muziejuje – apie 700 lėlių. Apžiūrėti „Lėlių namus“ su gido – aktoriaus paslaugomis arba dalyvauti edukacinėje programoje „Tu gali prakalbinti lėlę“ jums kainuos 1,7 euro. Sumokėję po 2 eurus galėsite užsisakyti lėlių teatro spektaklį.
Už kelių kilometrų siekite Ignotiškio palivarką, Tyzenhauzų medžioklės namą (atstumas – apie 3 km). Ant senosios sodybos pamatų XX a. pabaigoje iškilęs naujas statinys neprimena XIX a. pr. buvusių rūmų, bet vieta – istorinė ir leidžia pamatyti dar kelis štrichus apie Rokiškį ir jo valdytojus Tyzenhauzus. Šio dvarelio istorijos faktų nedaug – vienintelis tvirtai žinomas, kad čia buvo Tyzenhauzų medžioklės namas. Kartu su mišku griuvėsius nupirkęs senąją baltų religiją išpažinęs miškininkas Vladas Sesickas apgalvotai sukūrė oazę iš akmens, ąžuolo ir kaltinių baltų simbolių.
Toliau keliaukite šiaurės kryptimi, pro Juodupės miestelį iki Onuškio dvaro. Turintieji noro ir laiko gali išbandyti edukacinę grybukų ir šakočių kepimo programą. Pirmoji grupei kainuoja 60 eurų, antroji – 70 eurų. Edukacija vyksta L.Sadauskienės individualioje įmonėje (Pergalės g. 2, Juodupė, tel. 8 656 80 373).
Privažiuosite Onuškio dvarą, kuriame gyveno Rajeckiai, Mlečkos, Kaminskiai, Komarai. Dvaro kompleksas – valstybės saugomas paminklas, kurio teritorijos plotas – 13,58 hektaro. Iki šių dienų išlikę 9 dvaro laikotarpio statiniai. Pasienyje su Latvija stovintis Onuškio dvaras savo istoriją pradėjo skaičiuoti kartu su rajono centro – Rokiškio – dvaru. Abu dvarai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti dar 1499 m. Prieš karą gaisro suniokotas dvaras nebuvo atstatytas. Apžiūrėti dvarą galima nemokamai.
Onuškio dvaro liekanos turistams paliks neišdildomą įspūdį. Čia tarp griuvėsių auga medžiai, o patys griuvėsiai byloja apie buvusio dvaro didybę, čia juntama kūrybinė dvasia – todėl vieta neabejotinai yra ypatinga.
Onuškio krašte labiausiai atsidavusi kraštotyros veiklai – kultūros darbuotoja, didžiulės istorinės kolekcijos rinkėja ir sudarytoja Elena Blažienė. Ji pasakoja dvaro ir miestelio istoriją (tel. 8 682 41 787).
Pavažiavę dar kelis kilometrus į šiauriausią Rokiškio rajono dalį, išvysite Ilzenbergo dvaro sodybą, valstybės saugomą kompleksą. Dvaras yra privatus, jame bendrovė „Ilzenbergas“ kuria pirmąjį Baltijos šalyse biodinaminį ūkį. Rašytiniuose istorijos šaltiniuose randama įrašų, kad būtent 1515 metų rugsėjį vokiečių riteris Berndtas Kersenbrockas atvyko į Ilzenbergą apžiūrėti jam dovanotų žemių. Akis po didžiulę dvaro teritoriją galima paganyti savaitgaliais. Viena smagiausių naujienų – naujai pastatytas 90 metrų ilgio tiltas į Meilės salą. Apsilankymo kaina – 5 eurai.
Iš Ilzenbergo vykite į Panemunio dvarą. Tai – valstybės saugomas XIX a. vid. – XX a. pirmos pusės paminklinis kompleksas, kurį sudaro 13 dvaro laikotarpio pastatų, želdynai, vandens telkiniai. Šiame dvare gyveno dvarininkai Masalskiai, Giedraičiai, Oziemblovskiai, Marikoniai, Krasickiai. Apie 1925 metus dvarą nusipirko iš emigracijos Amerikoje grįžęs Osvaldas Lauciškis ir valdė jį iki pat 1941 metų, kai bolševikai dvarą nacionalizavo, o jį ištrėmė į Sibirą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dvaras buvo grąžintas Lauciškio vaikams ir yra labai blogos būklės. O kadaise čia buvo reprezentaciniai rūmai su vertingais, savitais Liudviko XV stiliaus salonais bei neogotiškais kabinetais, biblioteka. Kambariuose buvo išdėliotas senas japoniškas porcelianas, būta labai seno graviruoto bei raižyto krištolo, sidabro ir bronzos dirbinių, tarp kurių buvo didžiulis žirandolis, puoštas sidabrinėmis riterių figūromis. Pono Osvaldo Lauciškio buvo sukaupta gausybė paukščių iškamšų.
Neskubėkite palikti šio kaimelio, aplankykite paminklą rezistencijos aukoms atminti – Panemunio angelą. Tai – 5 metrų aukščio angelas, o atstumas tarp jo išskleistų sparnų – 8 metrai (paminklo projekto autorius – architektas A.Paslaitis, skulptorius – K.Kisielius).
Panemunyje žinomas šaltinėlis vandens, kuris, pagal legendas, žvalina ir jaunina žmogų.
Jei praalkote, užkąskite Pandėlio kavinėje „Kregždutė“ (Klaipėdos g. 2A). Būna, kad kavinę savaitgaliais užsako šeimos šventėms, todėl ji nedirba. Tad geriausia būtų iš anksto pasukti telefonu 8 687 89 625 ir sužinoti, ar galėsite čia pavalgyti. Kavinėje karštas patiekalas vidutiniškai kainuoja 4 eurus.
Pasistiprinę judėkite Rokiškio kryptimi. Pakeliui pravažiuosite naujai sutvarkytą Moškėnų piliakalnį, apsilankysite Degenių kaime pas medžio drožėją, daugelio konkursų laureatą, režisierės Janinos Lapinskaitės filmo „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“ išgarsintą Venecijų Jočį. Šis menininkas 2004 m. nustebino itin originalia akcija. Stojimo į ES dieną, kai šalies gyventojai buvo kviečiami vienu metu įjungti visas šviesas, Venecijus, kad Lietuva geriau būtų matoma iš kosmoso, sudegino savo tvartą. Venecijaus žmona Eglė Samulytė – senovės baltų religinės bendruomenės „Degenių romuva“ vadovė. Jei prakalbinsite ją baltų tema, skirkite mažiausiai pora valandų įtraukiančiam pokalbiui. Drožėjo namų klauskite kaimo gyventojų – parodys kiekvienas. Nustatytos apsilankymo kainos nėra – kiekvienas atsidėkoja savo nuožiūra.
Į kelionės pabaigą sustokite Rokiškio dvaro sodybos komplekse. Tai XVI a. vid. – XX a. pirmos pusės valstybės saugomas kultūros paminklas. Kompleksą sudaro 16 statinių. Jie yra priklausę dvarininkams Astikams, Krošinskiams, Tyzenhauzams, Pšezdzieckiams. Rokiškiui svarbiausia XVIII a. pabaiga, kai šio dvaro šeimininku tapo Ignotas Tyzenhauzas, Lietuvos gvardijos vadas. Jis ėmėsi naujovių Rokiškyje: palaipsniui buvo suformuota taisyklingo stačiakampio formos Rokiškio aikštė, Laukupės vagoje įrengti tvenkiniai, pasodintas parkas, 1801 m. užbaigti statyti klasicizmo stiliaus dvaro rūmai. Į Rokiškį iš Postavų perkelta tėvonija. Rokiškio dvaro rūmuose virė kultūrinis gyvenimas, dažnai rengti elito pobūviai. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas muzikai, dvare įkurta viena pirmųjų Lietuvoje muzikos mokyklų. Dvaro lankytojo bilietas kainuoja 2 eurus, studentams, senjorams – eurą.
Rokiškyje susiraskite Respublikos gatvę – ją puošia gatvės langinių galerija. Jei norėsite užsisakyti gidą po senamiestį, tai kainuos 10 eurų. Gidas po garsiausio XX a. dievdirbio Liongino Šepkos parką atsieis 4 eurus. Parką rasite priešais Rokiškio rajono savivaldybės administracijos pastatą (Respublikos g. 94). Jei parke jums gido nereikės, įėjimas nekainuos.
Jei nemėgstate sukti galvos dėl kelionės planavimo, už jus tai gali padaryti viešoji įstaiga „Savas Rokiškis“, kuri pagal individualius poreikius organizuoja dvarų maršrutą dviračiais ir automobiliais, parduoda maršruto žemėlapius, nuomoja kiekvieno dvaro istorijos audiogidus, teikia tarpininkavimo ir organizacines paslaugas, kurių gali prireikti turistui, pvz.: parinkti nakvynės ir maitinimo vietas, užsakyti įvairias edukacines programas.
Apvažiuojant visus dvarus ir kitus rekomenduojamus objektus susidarys 210 km atstumas. Tiems, kurie važiuos dyzeliniu automobiliu, išlaidos degalams sudarys apie 17 eurų, važiuojantiems benzininiu – 19 eurų.
