Apžiūrėti Kauną pradėkite nuo Aleksoto apžvalgos aikštelės, esančios Amerikos lietuvių gatvėje.
Kauno turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras tikina, kad nuo čia atsiveria gražiausia Kauno panorama.
Senovėje dabartinis Aleksoto kalnas buvo meilės deivės Mildos, vadintos Aleksota, karalija. Į šį kalną iš visos Lietuvos rinkdavosi mergaitės, kurios atnešdavo Mildai aukas, degindavo smilkalus iš gintaro ir jos garbei į Nemuną mėtydavo gyvų gėlių vainikus.
Prie Aleksoto apžvalgos aikštelės galima atvažiuoti ne tik automobiliu. Kaune veikia 1935 m. statytas funikulierius, kuriuo kelionė iki apžvalgos aikštelės įgaus egzotikos prieskonį. Aleksoto funikulierius dirba pirmadieniais–penktadieniais 7–11 val. ir 12–16 val., šeštadieniais – 10–16 valandomis. Bilieto kaina – 0,58 euro.
Taip pat siūlomas sveikesnis ir statesnis kelias: suskaičiuokite laiptelius ir užlipę į viršų pasigėrėkite nuostabiais Kauno vaizdais. Sako, kad laiptų – apie 300, bet tikrąjį skaičių sužinoti paliekame jums.
Po to atlikite pirmąją užduotį – meilės deivės garbei apsisukite ratu, mintyse tardami mylimosios arba mylimojo vardą. Juk meilė – viena pagrindinių gyvenimo džiaugsmo sudedamųjų dalių.
Toliau jūsų kelyje – ilgiausias pasaulyje Vytauto Didžiojo tiltas.
XIX a.–XX a. pradžioje šis medinis pontoninis tiltas per Nemuną buvo „ilgiausias“ pasaulyje. Taip jį praminė vietos gyventojai, nes, norint juo pereiti iš vieno Nemuno kranto į kitą, prireikdavo net 13 dienų. Ne, Nemunas nebuvo taip stipriai patvinęs. Tiesiog vienoje tilto pusėje stūksojo Prūsijos teritorijoje atsidūręs Aleksotas, o kitoje – tuo metu Rusijai priklausęs Kaunas. Ir juos skyrė ne tik šis tiltas – dėl kalendorių skirtumo iš Kauno išėjęs rugsėjo pabaigoje Aleksotą pasiekdavai jau spalį. Nuo 1915 m. visoje Lietuvoje buvo įvestas vienas – Grigaliaus kalendorius. Nuo tada šis tiltas labai „sutrumpėjo“.
Vis dėlto siūlome jį pereiti ir mainais gauti svajonės išsipildymą. Trumpa instrukcija: perėję tiltą, sugalvokite norą ir paaukokite Nemunui monetą. Po 13 mėnesių tavo troškimas išsipildys. Nuo šiandien 13 – džiaugsmingas skaičius!
M.Valančiaus gatvėje stovi istorijos apipintas namelis – žibalinė.
Dažnas praeivis, žingsniuodamas M.Valančiaus gatve ir pastebėjęs nedidelį apvalų namelį, susimąsto, iš kur šis į grybą panašus statinys išdygo ir kokia jo paskirtis. Kalėdų laikotarpiu mažasis namelis tampa išskirtinių šios gatvės dekoracijų dalimi. Kauniečiai atsimena, kad po Nepriklausomybės atkūrimo jame būta meno galerijos. Žurnalistai dėl niekam nežinomų priežasčių pavadino jį „Budelio“ nameliu – galbūt dėl tokios neįprastos jo išvaizdos. O iš tiesų šis paslaptingas statinys M.Valančiaus gatvėje, kur tuo metu veikė tikrų tikriausias žuvų turgus, išdygo XIX a. pab.–XX a. pr. ir buvo skirtas žibalui pardavinėti. Sakoma, kad tai buvusi vienintelė žibalinė visame senamiestyje, tad žmonių iki šiol, net ir po šimtmečio, gerai žinoma. Tuomet žibalą naudojo žibalinėms lempoms pildyti, kad tamsiais ir ilgais žiemos vakarais namuose būtų šviesu ir šilta.
O štai ir užduotis jums: nusišypsokite – šypsena šildo ir šviečia iš tolo.
Netoli žibalinės galite pavalgyti: M.Valančiaus g. 9 yra „Bernelių užeiga“. Barščiai su šilbaravykiais, raugintų kopūstų sriuba, šaltibarščiai ar šalta ridikėlių sriuba čia kainuoja 1,9 euro, „Kijevo“ kotletas – 5,2 euro, „Mamos“ kotletai su šilbaravykių padažu – 4,1 euro, karbonadas su šilbaravykių padažu, kiaulienos nugarinė – 5,5 euro, lydekos filė – 5,2 euro, balandėliai, žemaičių blynai – 3,2 euro, bulvių blynai – 2,6 euro, cepelinai – 3,5 euro.
Eidami Laisvės alėja nepraeikite pro Aleksandro Perkovskio kavinę (Laisvės alėja 82/Maironio g. 17).
Ar galite įsivaizduoti, kad 1915 m. vasarą šiame pastate įsikūrusi kavinė buvo vienintelė, veikusi visame Kaune, ir kad joje okupuoto miesto gyventojai rinkdavosi sužinoti paskutinių naujienų? Toji kavinė – 1896 m. bajoro A.Perkovskio įkurta Cukrainė ir šokolado bei pyragaičių dirbtuvė. Dirbtuvė buvusi rūsyje, o pirmajame aukšte – pailga, kukli, bet stilinga cukrainės salė ir biliardo patalpa. Šiame pastate saldumynais kvepėjo net 38 metus, kol A.Perkovskio kavinė persikėlė į kitas patalpas.
Susikaupkite, užsimerkite ir pabandykite uosle pagauti tą nepaprastą kvapą – jis tikrai dar sklando ore. Džiaugsmo akimirką garantuojame.
Jei dar nepavalgėte, netoli šio objekto galite užsukti į restoraną „55 laipsniai“ (Laisvės al. 79). Šioje vietoje už garstyčių sriubą su lašiša, upėtakiu ir žolelėmis sumokėsite 3 eurus, guliašo sriubą – 4,2 euro, vištienos filė kepsnys su džiovintų slyvų įdaru atsieis 5,5 euro, tiek pat kainuos kiaulienos sprandinė su traškiais svogūnų žiedais, bulvių blynai – 2,7 euro, didžkukuliai su šoninės padažu – 4,5 euro.
Galiausiai nukakite prie Kauko laiptų (Kauko alėja).
Ši nepaprasta vieta mena trijų dalių baseiną, fontaną, galintį pakilti net iki 6 metrų aukščio, auksines žuveles, lelijas ir, lyg to būtų maža, – Kauno ponias su vientisais maudymosi kostiumėliais ir skrybėlėmis nuo saulės, tyliai besišnekučiuojančias ir besijuokiančias saulės atokaitoje ar vėsiame baseino vandenyje.
Pagrindinis Kauko alėjos akcentas – 1936 m. pavasarį pradėti ir rudenį baigti statyti laiptai, kurie sujungė du miesto rajonus – Žaliakalnį su Naujamiesčiu. Kauko laiptai, apsodinti patvariaisiais ligustrais ir svyruokliais uosiais, – vienas gražiausių architektūrinių sumanymų, išsiskiriantis vandens, granito ir augalijos jungtimi. Tai buvo tikra ramybės ir poilsio oazė vidury didelio miesto, su ilgesiu prisimenama senųjų Kauno gyventojų.
Laiptų vardas siejamas su Kauko upeliu, tekėjusiu nuo Žaliakalnio šlaito į dabartinę Nepriklausomybės aikštę, kur tyvuliavo nedidelis Kauko ežerėlis. Yra ir kita versija – čia esą karaliaująs Kaukas, tikras lietuviškų mitų herojus, toks nedidelis vyrukas, mėgstantis smaližiauti, ir pasak legendų, nešantis turtus, derlių ir vaisingumą.
Jums liko paskutinis žingsnis džiaugsmo link: atsisėskite, pailsėkite ir pabandykite pamatyti tai, ko plika akimi nematyti. Galbūt netikėtai prieš jus sušmėžuos pats Kaukas, o gal iškils gražiųjų Kauno ponių vizija. Bet kokiu atveju, kaip reikiant atsipūtę tikrai pajusite aplink besisukinėjantį džiaugsmą.
