Nedaug pasaulyje yra tokių sostinių, kurias kaip Vilnių suptų natūrali gamta. Kad tuo įsitikintum, tereikia leistis Nerimi nuo dabartinės iki pirmosios Lietuvos sostinės – Kernavės. Ištrūkusi iš Vilniaus sraunioji Neris pradeda vingiuoti į Nemuno glėbį. Tačiau Neries dalis tarp Vilniaus ir Kernavės labai skiriasi nuo ramios lygumų upės, toliau tekančios Kauno link. Vandens turistams iki Kernavės tenka varžytis su greita srove, įveikti daug rėvų, saugotis vagoje ir pakrantėse išsibarsčiusių didžiulių akmenų.
Siūlomo maršruto Vilnius–Kernavė ilgis – apie 68 km. Jam įveikti prireiks 2 dienų, o jei plaukiama plaustu, galima užtrukti ir dar ilgiau. Maršrutą galima trumpinti plaukiant nuo Vilniaus iki Vokės ir Neries santakos (ilgis – 22,5 km, plaukimo trukmė – 4 val.) arba nuo Vievio tilto iki Kernavės (ilgis – 14 km, trukmė – 4 val.). Tinkamiausias metas plaukti – gegužės–spalio mėnesiai.
Automobilių stovėjimo aikšteles rasite Vilniuje prie Baltojo tilto ir Kernavėje.
Plaukti pradedama Vilniuje iš šalia Baltojo tilto esančios aikštelės. Paplaukus kelis šimtus metrų kairėje upės kranto pusėje atsiveria vaizdas į Lietuvos Seimo rūmus. Šalia jų – 1906 m. pastatytas Žvėryno tiltas. Netrukus dešinėje Neries pusėje prasideda Vingio parkas, o kairėje – vaizdingas Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis.
Už Grigiškių, apie 22 km nuo maršruto pradžios, įteka Vokė. Neries vaga siaurėja, bet stiprėja srovė. Upė toliau garma ledynų suformuotų aukštų, spygliuočiais apaugusių kalvų tarpekliu. Nuo čia beveik iki pat Kernavės Neris ir jos apylinkės saugomos valstybės, 1992 m. įsteigus Neries regioninį parką. Jame gausu lankytinų objektų, įrengtos puikios stovyklavietės, pažintiniai takai. Kai kurie parke gyvenantys gyvūnai, pavyzdžiui, gencijoniniais melsviais vadinami drugiai ir niūraspalviai auksavabaliai, įtraukti ne tik į Lietuvos, bet ir į visos Europos raudonąją knygą.
Apie 27 km nuo maršruto pradžios kairėje pusėje atsiveria vaizdas į statų Stirnių piliakalnį, kurio šlaitai siekia 24 m, o už 400 m, ties Saidžių kaimu, keliautojus pasitinka didžiausia Neryje Saidės rėva.
Po to – trys kilometrai iki Naujosios Rėvos piliakalnio, kurio papėdėje archeologai yra aptikę senovės gyvenvietės liekanų. Dar už 4 km (39 km nuo maršruto pradžios) į Nerį įteka Bražuolės upelis ir prasideda Elniakampio kilpos. Čia įrengta patogių vietų sustoti, o paplaukę dar porą trejetą kilometrų rasite ir kaimo turizmo sodybų, kuriose galima praleisti naktį.
Nuo Baltojo tilto nuplaukus 51 km, įsilieja sraunusis Dūkštos upelis – Neris pasistiprina ir vėl pasitinka rėvomis ir akmenimis. Dešinėje pusėje atsiveria vaizdas į Karmazinų piliakalnį. Jo aikštelėje stovi aukuras, kurį 1969 m., švęsdami Ilges (Vėlines), įrengė Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos nariai.
Už kilometro, praplaukus „Pušynėlio“ užeigą, upėje išsibarstę Verkšionių akmenys, vadinami „Užkeikta Veselia“. Pasakojama, kad vienoje Neries pusėje gyveno mergina, kurią pamilo kitame krante gyvenantis bernas. Jaunosios motinai nepatiko būsimas žentas ir ji jaunuosius prakeikė tardama: „Kad tu akmenim pavirstum.“ Kai vestuvininkai kėlėsi per upę, jų vežimai apvirto ir visas pulkas suakmenėjo.
Apie 54 km nuo maršruto pradžios kairėje upės pusėje yra Panerių dvaras. Spėjama, kad jį XVIII a. įkūrė karališkojo dvaro tvarkytojas Simonas Liudvikas Gutakovskis. Iki šių dienų geriausiai išsilaikė dviaukščiai dvaro rūmai, nuo kurių visu gražumu atsiveria upės vingis su didele sala.
6 km nuo Panerių dvaro palei Nerį įsikūręs gatvinis Grabijolų kaimas. Seniausiam jo namui – 300 metų. Gatviniame kaime gyvenamieji namai išsirikiavę galu į gatvę, o želdiniai – palei ją.
Už šio kaimo jau netoli ir galutinė maršruto stotelė Kernavė, XIII a. buvusi Lietuvos sostine. Labiausiai ją garsina penkių piliakalnių kompleksas, o neseniai atsirado ir dar vienas turistų traukos objektas – miestelio centre moderniai įrengtas archeologijos muziejus. Svarbu žinoti, jog sustoti pačioje Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje negalėsite – išsilaipinti reikia šiek tiek praplaukus arba prieš.
Šį vandens maršrutą galima įveikti plaukiant dvi arba tris dienas – spręskite pagal savo pajėgumą. Tiems, kurie plauks tris dienas, nakvynės vietos galėtų būti „Stirnių malūnas“ (Trakų rajonas, Vosyliukai) ir „Sodyba tarp pušų“ (Pylimų kaimas, Sudervės seniūnija). Dvivietis kambarys „Stirnių malūne“ parai kainuoja 35 eurus, liukso kambario nuoma parai atsieis 65 eurus. „Sodyboje tarp pušų“ dvivietis kambarys kainuoja 48 eurus. Tik turėkite omenyje, kad savaitgaliais – penktadieniais–sekmadieniais – šeimininkai nuomoja visą sodybą, o ne pavienius kambarius. „Sodyba tarp pušų“ tiks ir tiems, kurie įveikti trasą upe ketina per dvi dienas.
