Patogiausias Druskininkų kurorto įžymybių lankymo būdas – pėsčiomis arba dviračiais: visi miesto turistiniai objektai lengvai pasiekiami dviračiu. Dviratininkams pritaikyti naujai rekonstruotų Vijūnėlės ir Gydyklų parkų takeliai, Parko tiltas bei naujas asfaltuotas takas nuo tilto iki „Snow Arena“. Dar apie 50 km dviračių maršrutų vingiuoja miškingomis Druskininkų apylinkėmis.
Mieste veikia dviračių, velomobilių, riedžių nuomos punktai, kuriuose galima pasirinkti transporto priemonę.
Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras siūlo keturis dviračių takus, kuriais riedėdami galėsite apžiūrėti kurorto apylinkes.
Dviračių takas prie Nemuno
Šio tako palei kairįjį Nemuno krantą ilgis – 4,8 km. Takas apšviestas nuo Maironio g. pabaigos iki Meilės salos. Jame įrengtos septynios apžvalgos ir poilsio aikštelės.
Važiuojant juo, išvengiant judresnių gatvių, galima iš Gydyklų parko judėti tiesiai iki susijungimo su taku Žvaigždžių orbita.
Nemuno tako maršrutas prasideda prie „One“ nuotykių parko. Jame – 10 trasų medžių viršūnėse vaikams ir suaugusiesiems. Adrenalino mėgėjams rekomenduojami ekstremalūs skrydžiai per Nemuną arba šuolis iš 21 metro aukščio. Kadangi paslaugų kainos skiriasi priklausomai nuo to, kokių pramogų norėsite, tikslingiausia būtų jas tikrinti tinklalapyje unoparks.lt.
Toliau takas vingiuoja vaizdingais Nemuno pakrantės pušynais. Šalia senojo Amfiteatro į miesto centrą trumpa – 460 metrų – tako atšaka, vedančia iki T.Kosciuškos gatvės galima grįžti į miesto centrą.
Pagrindinis kelias veda iki nedidelės aukštumos, nuo kurios atsiveria vienas gražiausių miesto gamtovaizdžių: Meilės salos panorama. Šios nedidelės salos pavadinimas kilęs iš legendos apie įsimylėjėlių porą, kurios valtis apsivertė prie salos krantų, jiems bandant gelbėti savo Joninių vainikus. Tarpukariu sala vėl buvo tapusi romantiškų susitikimų vieta: Nemuno upei atskyrus Lietuvą nuo Lenkijos, saloje slaptai susitikinėdavo jaunuoliai iš priešingų krantų.
Už kelių šimtų metrų galima nusileisti prie Nemuno į poilsio ir apžvalgos aikštelę.
Dar kelios kelionės minutės ir takas artėja prie buvusio Druskininkų aerodromo. Šį objektą planuojama atgaivinti, o kol kas jo teritorija yra paversta grožio ir mados konkursu podiumu: kasmet pirmą rugpjūčio savaitę čia vyksta Tarptautinė šunų paroda.
Žvaigždžių orbitos maršrutas
200 metrų už aerodromo teritorijos takas susijungia su Žvaigždžių orbitos maršrutu. Čia galima pasirinkti tolimesnę kelionės kryptį. Kelias į kairę už 2,7 km veda atgal į Druskininkus. Kelias į dešinę leidžia tęsti kelionę iki Švendubrės kaimo ir Raigardo slėnio.
Pietinėje Druskininkų dalyje esantis dviračių takas suskirstytas į tris ratus: 8, 12 bei 15 kilometrų maršrutus. Kartu su papildoma 4 kilometrų atkarpa iki Raigardo šie takai sudaro Žvaigždžių orbitą.
Pradėti kelionę siūloma nuo Vijūnėlės parko. Visa teritorija aplink tvenkinį yra pritaikyta važinėti dviračiais. Nuo metalinės „Kalvio“ skulptūros, tarp Vijūnėlės ir Druskonio ežerų, dviračių takas neria į pušyną ir toliau vingiuoja kalvotu reljefu link Nemuno. Pakrantėje, šalia poilsio vietos, takas susijungia su naujuoju Nemuno maršrutu. Pasukus į šį taką, už 4,29 km galima grįžti į miesto centrą, prie sveikatingumo ir vandens parko „Aqua“ ir Parko tilto.
Dar už kelių šimtų metrų pagrindinė maršruto trasa išsišakoja. Jei suksite į kairę, grįšite į Vijūnėlės parką ir baigsite kelionę 8 km ilgio pirmąja orbita. Jei važiuosite tiesiai, pakliūsite į antrąją orbitą – dviračių tako tęsinį palei Nemuno upę. Antrosios orbitos maršrutą pratęsus 4 km, galima grįžti į miestą. Bendras pirmosios ir antrosios orbitos ilgis – apie 12 km.
Svarbiausia antrosios orbitos įžymybė – Velnio akmuo, dešimtasis pagal dydį Lietuvos riedulys, geologinis gamtos paminklas. 19 metrų perimetro akmuo stūkso šiauriniame Švendubrės kaimo pakraštyje. Legenda pasakoja, jog akmuo yra velnio neštas Raigardo miestui sugriauti, bet pamestas šalimais gaidžiui sugiedojus. Bioenergetikai teigia, kad riedulys skleidžia ypatingą energetinį spinduliavimą, nes guli ant skirtingų geotektoninių juostų susikirtimo žemės gelmėse.
Šalia tako, Raigardo slėnio šiauriniame pakraštyje, įsikūręs senas gatvinis Švendubrės kaimas. Čia daug etnografinių sodybų. Vietiniai žmonės kaimo pavadinimą kildina iš žodžių „šventoji dauba“. Archeologai čia rado Viduriniojo akmens amžiaus stovyklos liekanų (9-5 tūkst. prieš Kr.). Per kaimo laukus ėjo kelias iš Pervalkos į Merkinę ir Vilnių. XX a. pradžioje kaime veikė plytinė. Iš joje pagamintų plytų buvo statoma Druskininkų bažnyčia.
Privažiavus dar vieną sankryžą, galima pasirinkti trečią grįžimo į miestą galimybę: trečioji orbita, kartu su dviem pirmosiomis, sudaro apie 15 km maršrutą. Ištvermingi dviratininkai gali tęsti kelionę į pietus iki Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Ši tako atkarpa veda palei Raigardo slėnio kraštą. Tai – pasagos formos Nemuno slėnio praplatėjimas iki 4-5 km, pripažintas gamtos draustiniu. Slėnio šlaitai siekia 38 m aukščio. Raigardas garsus ir brangus dėl to, kad susijęs su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu ir Vincu Krėve. Čia jie sėmėsi įkvėpimo. V.Krėvė – „Vakarinei giesmei“, M.K.Čiurlionis – muzikai ir paveikslams (garsiausias – „Raigardo“ triptikas).
Grįžtant į Druskininkus galima sustoti prie istorinių kapinių. Aplink Mergelių akių ežerėlius išsidėstę senieji žydų, sovietų karių, partizanų, lietuvių, lenkų, rusų kapai. Čia palaidota daug įžymių druskininkiečių.
Žilvino takas
Šio tako pavadinimas kilęs iš lietuvių liaudies legendos apie Eglę ir žalčių karalių Žilviną. Kaip tikras žaltys, keliuko vingiai raitosi per pušyną Druskininkų rytuose. Tačiau pradėti trasą galima jau Druskininkų senamiestyje, nuo lenkto balto tiltuko Nemuno ir Ratnyčėlės susiliejimo vietoje. Tai – populiari jaunavedžių fotografavimosi vieta. Nuo tiltelio ir šalia esančio kalno atsiveria nuostabi Nemuno upės panorama.
Dar už kelių šimtų metrų, sanatorijos „Draugystė“ teritorijoje, takas pasiekia ekspoziciją apie vieną garsiausių XX a. pasaulio skulptorių, kubizmo atstovą Žaką Lipšicą.
Trasa veda Kurorto gatve, po to – asfaltuotu taku per pušyną, kerta nedidelį Grūtos upelį ir išneria Veisiejų ir Neravų gatvių sankryžoje. Toliau apie pusę kilometro kelionė tęsiasi Veisiejų gatve iki ženklo „Eglės sanatorija“. Sanatorijos teritorijoje draudžiama važiuoti dviračiais, todėl rekomenduojame pasivaikščioti pėsčiųjų takais, paragauti mineralinio vandens sanatorijos biuvetėje.
Žilvino takas vėl prasideda rytinėje sanatorijos teritorijos riboje. Yra keletas tako atsišakojimų, leidžiančių pasirinkti skirtingas kryptis. Miške, šalia pirmos takų sankryžos, pasukus į dešinę galima pasirinkti trumpiausią – 6 km – trasos maršrutą. Taku Grūto kryptimi galima nuvažiuoti dar apie 1,5 km ir vėl pasirinkti trumpesnį (į dešinę, iš viso 8 km), arba ilgesnį (tiesiai, dar apie tris kilometrus iki Ilgio ir Grūto ežerų) maršrutus.
Grūto ežero pakrantėje įsikūrusi garsi sovietinių skulptūrų ir relikvijų ekspozicija Grūto parkas, taip pat zoologijos sodas ir „tarybinių“ patiekalų kavinė. Bilietas į Grūto parką suaugusiems kainuoja 6 eurus, vaikams ir paaugliams nuo 6 iki 16 metų – 3 eurus, studentams ir moksleiviams, pateikusiems pažymėjimą – 3 eurus, tiek pat bilietas į parką kainuoja pensininkams. Vaikai iki 6 metų į parką įleidžiami nemokamai.
Jei eisite į parką, jam apžiūrėti numatykite apie valandą.
Grįžtant į Druskininkus, galima užsukti į miško muziejų – informacijos centrą „Girios aidas“, pasigrožėti pakeliui esančiais Alkos tvenkiniu ir Grūtos upeliu. Įėjimas į „Giros aidą“ kainuos. Suaugusiems reikės sumokėti 2 eurus, moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems – eurą.
Saulės takas
Šis dviračių ir pėsčiųjų takas priklausomai nuo jūsų pasirinkimo gali būti trijų ilgių: 6,8 km (mėlynas takas), 9 km (geltonas takas) ir 24 km (iki Latežerio ežero).
Rekreacinis maršrutas „Saulės takas“ sukurtas apie 1969-uosius kaip dozuoto pasivaikščiojimo trasa su pažymėtu atstumu. Ši poilsio forma buvo gydytojų rekomenduojama kaip viena iš kurortinio gydymo terapijų, leidžiančių suderinti fizinį aktyvumą su oro ir saulės voniomis. Takas suprojektuotas kaip garsaus XX amžiaus Druskininkų kurortologų kūrinio – Sveikatos parko – tęsinys.
1924 m. Sveikatos parką įkūrė lenkų gydytoja Eugenija Levicka, kuri įgyvendino iki tol nemoraliomis laikytas kurorto terapijos formas: propagavo nudizmą, moterų fizinį ir sportinį aktyvumą. Istorinėse parko nuotraukose įamžinti vyrų, moterų ir vaikų gimnastikos sektoriai, atviri baseinai, lauko soliariumai, sportinių žaidimų aikštelės.
Šiuo metu po parko rekonstrukcijos jame rasite relaksacinių, meditacinių ir aktyvaus poilsio erdvių.
Tako maršrutas veda asfaltuotu keliuku nuo Sveikatos parko į pietus, kerta Veisiejų gatvę, ir neria į pušyną šalia Alkos ir Ratnyčios tvenkinių. Šioje vietoje galima nusukti nuo pagrindinio keliuko į kairę ir aplankyti „Salt Wake City“ vandenlenčių trasą. Tai – 170 m ilgio uždara lynų sistema priešinguose Alkos ežero krantuose, kuri leidžia plaukti su vandenlente ant kojų, laikantis už lyno. Už dešimt minučių šio smagumo sumokėsite 10 eurų, už 20 min. – 15 eurų.
Dešiniąja keliuko atkarpa galima sugrįžti į miestą per gyvenamąjį miesto rajoną. Kelias tiesiai, tarp tvenkinių, yra pagrindinė trasa.
Iš informacinio stendo su žemėlapiu galima pasirinkti geltonąjį arba mėlynąjį maršrutą. Jie sužymėti ant medžių atitinkamos spalvos kvadratais.
Geltonasis kilpos formos takas yra skirtas šiaurietiškajam vaikščiojimui ir veda Alkos krantais bei miško takeliais.
Mėlynasis yra istorinės „Saulės tako“ trasos pradžia. Prasidėdamas nuo siauro medinio tiltuko ir simbolinių starto vartelių, mėlynasis takas bėga palei Ratnyčios upelį. Pakeliui įrengti suoliukai ir pavėsinės poilsiui. Karštą vasaros dieną pabraidykite negiliame upelyje, o prie medinio tiltuko, kur mėlynasis maršrutas suka atgal į miestą – atsigaivinkite šaltame kaskadų vandenyje.
Norintieji pažinti daugiau gali tęsti kelionę rytų kryptimi iki skulptoriaus Tauro Česnulevičiaus namo ir „Druskos studijos“ (Ratnyčia, Smiltynų g. 9), Ratnyčios ir Naujasodės kaimų gatvėmis nukeliauti iki Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parko, vėliau pasiekti tako pabaigą – Latežerio ežerą.
Apsilankę „Druskos studijoje“ galite prisiliesti prie kūrybos „Sūrioje pamokoje“. Tai atrakcija ir edukacija su druska skulptoriaus Tauro Česnulevičiaus kūrybinėse dirbtuvėse. Užsiėmimas, kuris trunka 1 val. 45 min., kainuoja nuo 90 eurų grupei. Jei ketinsite čia apsilankyti, susitarkite iš anksto.
Saulės tako maršrutas nuo vartelių veda neasfaltuotais miško keliukais. Tako ruožas nuo ženklo „Druskos studija“ iki Latežerio nėra atnaujintas, todėl reikėtų savarankiškai pasirinkti maršrutą išnagrinėjus žemėlapį.
