II a. graikų geografo Ptolemajo žemėlapyje būtent šiose teritorijose paminėta tauta soudinoi (vok. sudauen). Iš čia kilęs ir vardas sūduviai. Anot istorikų, tai – tie patys jotvingiai.
Taigi patogiai apsiaukite, pasiimkite visko, ko gali prireikti kopiant ir leidžiantis nuo kalvų, ir atvykite į Vilkaviškio rajoną.
Keliauti po jotvingių piliakalnius pradėkite nuo Kudirkos Naumiesčio piliakalnio (arba Miestlaukio), kuris įstūkso Širvintos upės dešiniajame krante. Spėjama, kad viduramžiais čia stovėjo medinė pilis, kurią XIV a. pirmojoje pusėje sunaikino kryžiuočiai.
Antroji viršūnė, į kurią siūlo įkopti Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras, – Rementiškių piliakalnis (arba Matarnai, Sūdava, Prancūzų kapas). Jis dunkso pavienėje aukštumoje, Šešupės kairiajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu, netoli Šapalų kaimo. Pylime iškastos dvi didelės duobės.
Kol dar kupini jėgų, pasiekite Pilviškių piliakalnį (arba Ragokalnį), kuris yra atskiroje kalvoje, Višakio upelio kairiajame krante, netoli santakos su Šešupe. 1930–1937 m. piliakalnis buvo sunaikintas kasant žvyrą. Piliakalnio kultūriniame sluoksnyje buvo rasta lygios ir grublėtos keramikos.
Toliau pagal maršrutą – Piliūnų piliakalnis (arba Piliai), įrengtas Rausvės upės kairiajame krante, prie pat santakos su didžiausia Sūduvos krašto upe Šešupe, pasiekiamas plentu Gižai–Pilviškiai. Piliakalnis gerokai apardytas upės tėkmės. Jo vakarinėje papėdėje 0,2 ha plote rastoje gyvenvietėje buvo aptikta lygios ir grublėtos keramikos.
Nuo Pilviškių toliau vykite Vilkaviškio link. Čia galėsite ir pavalgyti.
Vilkaviškio kavinėje „Pegasas“ (Vytauto g. 28) sultinio gausite už 1,2 euro, meksikietiškos sriubos – už 1,8 euro, blynelių kainos su įdaru svyruoja nuo 1,9 iki 2,7 euro, mėsos kepsniai be garnyro – 4,4–4,8 euro, paukštiena be garnyro – apie 4,1 euro, mažų picų kainos varijuoja tarp 3,15 ir 3,95 euro.
Už 4 km nuo Vilkaviškio miesto, Paežerių kaime, galite užsukti į kavinę „Aukso ragas“. Čia mėsos kepsniai savaitgaliais kainuoja 2–4 eurus. Tačiau ne darbo dienomis čia nebus bulvinių patiekalų, o iš sriubų jums bus pasiūlyta nebent šaltibarščių.
Pailsinę kojas ir pasistiprinę keliaukite link Misviečių piliakalnio (arba Kapkiemio). Jį rasite važiuodami keliu Vilkaviškis–Gražiškiai. Piliakalnis stūkso aukštumos kyšulyje, Brideikio upelio dešiniajame krante. Į rytus nuo piliakalnio buvo papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytinės keramikos, geležies gargažių.
Dar truputis – ir būsite aplankę pusę piliakalnių, kuriuos numatė Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras.
Šukių piliakalnis (arba Juozapavas) dunkso Brideikio upelio dešiniajame krante, vos kilometras nuo Šukių piliakalnio, pasiekiamas iš kelio Vilkaviškis–Gražiškiai. Piliakalnio šlaitas į upelio pusę labai eroduotas, aikštelė ovali, pakraščiuose apjuosta pylimu. Papėdėje 1,5 ha plote būta gyvenvietės, kurioje rasta grublėtos keramikos.
Kitas kelyje – Virbalio piliakalnis (arba Virbalgiris, Paskendęs dvaras) stūkso Paviršupės upelio dešiniajame krante, Vilbargirio miške, kuris yra botaninis-zoologinis draustinis. Piliakalnio papėdėje rastos trinamosios girnos.
O štai ir pusiaukelė - Kaupiškių piliakalnis. Jis įrengtas didelės kalvos viršūnėje, dešinėje kelio Kybartai–Vištytis pusėje. Piliakalnio papėdėje būta gyvenvietės, kurioje archeologai aptiko jotvingių gyvenimą liudijančių radinių – grublėtos ir lygios keramikos. Tai arčiausiai Lietuvos sienos su Rusija esantis rajono piliakalnis.
Toliau vykite į Vištyčio miestelį. Čia ir galite baigti pirmąją kelionės dieną.
Apsistoti galite kempinge „Viktorija“ (Čižiškių kaimas, Vištyčio seniūnija). Dvivietis kambarys viešbutyje čia kainuoja 30–45 eurus, trivietis – 53 eurus, keturvietis – 58–71 eurą. Pigesnis variantas – kambariai pastatuose, kur dvivietis kainuoja 20,3 euro, trivietis – 29–34,7 euro, keturvietis – 40,5 euro. Tiems, kurie norės apsistoti palapinėje, kainos bus tokios: 3 eurai už asmenį, 3,6 euro – vieta palapinei, 3 eurai – vieta automobiliui. Vaikai iki 6 metų apsistoja nemokamai.
Kitas pasirinkimas – kempingas „Pušelė“ (Žirgėnų kaimas, Vištyčio seniūnija). Šiame kempinge dviviečio kambario nuoma svyruoja nuo 22 iki 43 eurų, keturviečio – 33–65 eurų. Be to, namelių gyventojams reikia sumokėti 4 eurų mokestį parai už automobilį. Jei gyvensite palapinėje, už automobilį parai taip pat mokėsite 4 eurus, už palapinę iki 2 vietų – 4 eurus, už daugiau nei 2 vietų palapinę – 5 eurus, už kiekvieną asmenį – po 2 eurus, vaikai iki 6 metų įleidžiami nemokamai, nuo 6 iki 9 metų imtinai – už eurą.
Kitos dienos kelionę pradėkite nuo Pavištyčio II piliakalnio, kuris yra vos 0,5 km nuo Pavištyčio I piliakalnio ir pasiekiamas keliu Pavištytis–Pavarteliai, pietiniame Vištytgirio miško pakraštyje. Čia atsiveria vaizdas į aukščiausias Sūduvos kalvas – Pavištytį (282,4 m) ir Dunojų (285 m). Piliakalnio aikštelėje išlikę pylimų, šiaurinėje jo papėdėje būta gyvenvietės, kurioje rasta lygiosios keramikos.
Pavištyčio I piliakalnis pasiekiamas iš kelio Žirgėnai–Pavištytis–Kregždžiai. Nuo jo atsiveria įspūdinga panorama į ketvirtąjį pagal dydį Lietuvoje Vištyčio ežerą ir gretimus, kur kas mažesnius – Grabausko ir Odrinio – ežerus. Pavištyčio I piliakalnio teritorijoje išlikę Pirmojo pasaulinio karo apkasai. Papėdės gyvenvietės teritorijoje rasta perdegusių akmenų, grublėtos ir lygios keramikos.
Neaplenkite ir Vištyčio II Lauko piliakalnio. Tai irgi atskira kalva, smarkai apardyta arimų bei apkasų. Piliakalnio papėdėje būta gyvenvietės, kurios vietoje archeologai aptiko grublėtos keramikos.
Dar vienas objektas – Dabravolės piliakalnis, stūksantis tarp Pajevonio ir Vištyčio miestelių, Drausgirio ir Tadarinės miškų pakraštyje. Tai atskira kalva, aikštelėje išlikę Antrojo pasaulinio karo apkasai ir pylimai. Piliakalnis su senovės gyvenviete pripažintas archeologijos objektu. Čia aptinkama kultūrinio sluoksnio pėdsakų, rasta lipdytinės keramikos grublėtu paviršiumi. Piliakalnio papėdėje auga išsikerojusi daugiakamienė liepa.
Jei dar turite jėgų, kopkite į Ragaišių piliakalnį (arba Juodkalnį, Aspertavą), kuris stovi prie Jevonio upelio, maždaug 1,5 km nuo Kunigiškių piliakalnio. Archyvinėje medžiagoje minima, jog ant Juodkalnio buvo akmuo su ženklais. Jis dar buvo vadinamas Sargybų piliakalniu, kuriame pavojaus laužams suliepsnojus visi gyventojai rinkdavosi į Pilies kalną. Prie pat Ragaišių piliakalnio išlikę ir vėlyvesnės istorijos pėdsakų – karinių bunkerių griuvėsių.
Iš Ragaišių – į Šakių piliakalnį. Jis yra netoli Pajevonio miestelio, atskiroje kalvoje, Jevonio upelio kairiajame krante. Pasakojama, kad ant jo buvo Perkūno šventykla. Nuo stogastulpio, esančio prie Jevonio upelio, iki Šakių piliakalnio yra gražus upelio slėnis su stačiais vagos krantais bei vietomis, kur galėjo būti dar dvi pagonių šventyklos.
Užsukite į savo istoriją ir tradicijas turintį Pajevonis. Tai – reto grožio Sūduvos kampelis, minimas kaip buvusi 1524 m. prūsų ir jotvingių gyvenvietė. Teigiama, kad šioje vietoje buvusi pirmoji Sūduvos (Jotvingos) administracinė sostinė ir kunigų bei žynių dvasinis centras.
Kelionė prasideda nuo Pajevonio tvenkinio, toliau aplankomas Kunigo dvaras, jo sosto kalnelis, Aukštųjų dvasininkų kapai, Šventakalnis, ant kurio dabar stovi bažnyčia. Šventakalnio papėdėje apžiūrėkite neseniai pastatytą akmeninę skulptūrą, kompoziciją „Pajevonio legenda“, Vytauto Didžiojo paminklą.
Maršruto pabaigoje užkopkite ant Kunigiškių piliakalnio (arba Pajevonio), kurį rasite važiuodami Pajevonio–Gražiškių keliu, Jevonio ir Ėglupio upelių santakoje esančiame kyšulyje. Tai labiausiai archeologų tyrinėtas rajono piliakalnis, nes gyvavo net 1100 m (nuo II a. iki XII a.). Aplink piliakalnį rasta papėdės gyvenvietė, kurioje aptikta židinių, ūkinių duobių, lygios, grublėtos, gludintos ir žiestos keramikos, geležies gargažių. Pačiame piliakalnyje aptiktas iki 80 cm kultūrinis sluoksnis su pastatų pėdsakais, Romos moneta, rasta geležiniai strėlių antgalių, žalvarinių segių, molinių verpstukų bei brūkšniuotos, lygios, žiestos keramikos ir kt. Spėjama, kad pirmaisiais piliakalnio gyvavimo šimtmečiais čia buvęs baltų genčių apeigų centras.
Na, ir galiausiai kelionę baikite Piliakalnių piliakalnyje, kuris yra Aistos upelio kairiajame krante į pietus nuo Piliakalnių kaimo. Piliakalnio šlaitai labai statūs, kai kur net grįsti akmenimis. Abiejuose Aistos upelio krantuose rasta 4,5 ha ploto papėdės gyvenvietė. 1961 m. archeologai piliakalnio aikštelėje aptiko 60 cm storio kultūrinį sluoksnį su pastatų liekanomis, akmenų grindiniais, židiniais, žalvariniais papuošalais, moliniais verpstukais, geležiniais peiliais, lygia, žiesta ir grublėta keramika ir kt. Netoli šio piliakalnio, Vinkšnupių kaime, yra išlikę senosios totorių kapinės, įkurtos XVIII a. viduryje.
Keliaudami nuo vieno piliakalnio prie kito, nukaksite apie 150 kilometrų. Jei jūsų automobilis benzininis, kelionės išlaidos degalams sieks apie 14,5 euro, jei dyzelinis – apie 13 eurų.
