Zarasų krašto muziejuje (D.Bukonto g. 20) susipažinsite su krašto istoriją liudijančiais senaisiais eksponatais, apžiūrėsite išeivijos dailininko Miko Šileikio dovanotą savo tapybos darbų kolekciją. Be nuolatinių ekspozicijų, muziejuje nuolat veikia laikinos parodos. Už bilietą į muziejų suaugusiajam reikės sumokėti 0,58 euro, mokiniui, studentui, pensininkui – 0,29 euro.
Iš muziejaus keliaukite pasigrožėti Zaraso ežero pakrante. Zarasų miesto puošmena – 17 m virš ežero iškilęs 34 m skersmens apžvalgos ratas, atveriantis vaizdžią mėlynosios miesto akies panoramą su visomis salomis. Su lankomiausia iš jų 44 hektarų dydžio Didžiąja sala apžvalgos ratą jungia Zaraso ežero pakrante nutiestas pusantro kilometro ilgio pasivaikščiojimų takas, šiltuoju metų laiku tampantis miestiečių ir svečių traukos centru. Pakeliui link salos galima grožėtis skulptūrų parku, fontanu.
Toliau maršrute - Sėlių aikštė ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Į Dangų bažnyčia. Sėlių aikštė buvo suprojektuota XIX amžiuje pagal vadinamąjį rusų miestų pavyzdį. Lietuvoje ši vienintelė tokia radialinio suplanavimo saulės pavidalo aikštė yra urbanistikos paveldo objektas. Šalia Sėlių aikštės pamatysite ir kitą puošmeną – grakščiąją XX a. pradžioje pastatytą Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Į Dangų bažnyčią, kurios altorių puošia stebuklingai per gaisrą nesudegęs Švč. Mergelės Marijos paveikslas.
Lankydami šiuos objektus užtruksite apie 1,5 val.
Pasižvalgę po Zarasus, sukite 5 km nuo miesto – į Šlyninkos vandens malūną (Šlyninkos kaimas). Jei po 300 metų senumo malūną žvalgysitės savarankiškai, tai jums nieko nekainuos. Jei pageidausite malūną apžiūrėti su malūnininku, 40 min. ekskursija atsieis 20 eurų grupei. Malūne rengiamos ir 3 val. trunkančios edukacinės programos. Jei jūsų keliauja mažai, edukacinių užsiėmimų organizatoriai jus prijungs prie kitos grupės. Tokiu atveju ekskursija po malūną ir po amatų namus bei smagi pamoka apie duonos kepimą suaugusiajam kainuos 7 eurus, vaikui – 5 eurus.
Čia pat galima ir pavalgyti: smetoniški blynai su mėsa kainuos 2,6 euro, lietiniai blyneliai su įdaru 2,6-2,9 euro, jautienos kepsnys – 9 eurus, kiaulienos – 6 eurus.
Iš Šlyninkos kaimo Zarasų rajono turizmo informacijos centras ragina vykti į Salaką, kur galėsite apžiūrėti Gražutės regioninio parko lankytojų centrą ir „Jūrų muziejų“ (Laisvoji a. 14). Lankytojų centras – tai vartai į Gražutės regioninį parką, vieta, kurioje geriausia suplanuoti ir pradėti savo kelionę po parką. Gražutės regioninio parko lankytojų centre taip pat veikia Vidos Žilinskienės keletą dešimtmečių kaupta jūros faunos ir floros eksponatų kolekcija, kurią galite pamatyti centre veikiančiame „Jūrų muziejuje“. Apžiūrėti ekspoziciją galėsite įsigiję bilietą už 1,73 euro. Šiam objektui skirkite apie valandą.
O pasivaikščioję 5 km ilgio Salako pažintiniu taku, pamatysite, kuo gyvas Salako miestelis. Pažintinio tako rodyklės palydės jus mediniu taku Luodžio ežero pakrante apžvalgos bokštelio link. Nuo bokštelio galėsite grožėtis Luodžio ežero panorama, patogiai stebėti vandens ir miško paukščius. Pažintinio tako informaciniuose stenduose atrasite Luodžio ežero istoriją, susipažinsite su aliuviniu mišku ir jo ekosistema, vandens ir miško paukščiais.
Lydimi Salako pažintinio tako rodyklių aplankysite įdomias Salako totorių ir senąsias miestelio kapines, išpuoselėtą Salako miestelio centrą, pirmojo mokytojo Salake A.Poderio memorialinį muziejų, pamatysite aukščiausią šalyje akmeninę Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią. Parko lankytojams take puiki galimybė pažinti paskutiniojo ledynmečio liudytoją – Salako ozą.
Nukeliauti Salako pažintiniu taku jums prireiks apie 2,5 valandos.
Tiems, kurie po Zarasų kraštą ketina keliauti porą dienų, Zarasų rajono turizmo informacijos centras nakvynei siūlo rinktis kaimo turizmo sodybą „Paukščių sala“ Salako seniūnijoje. Dvivietis kambarys parai kainuos 28,96 euro, trivietis – 40,55 euro.
Kelionę tęskite Baltriškių vienuolyne (Baltriškių kaimas). Tiberiados bendruomenė – katalikiškos vienuolių brolijos nariai iš Belgijos, kurie čia nuolat gyvena nuo 2001 m. Dabar ją sudaro tik apie 20 vienuolių. Dauguma iš jų gyvena Belgijoje, keli – misijose Konge ir Filipinuose. Šios brolijos nariams būdingas dėmesys broliškam gyvenimui, jo kokybei, pasitikėjimas, pranciškoniško gyvenimo būdo populiarinimas. Pasak brolio Marko, Baltriškės čia gyvenantiems vienuoliams – visiškas atsiskyrimas, bet evangeliškas. Jų gyvenimuose svarbiausia pasidalyti džiaugsmu, malda, būti sklidiniems malonės, taikos, ramybės, noro priimti žmones, ypač jaunimą ir šeimas.
Norintieji apsilankyti kviečiami registruotis iš anksto.
Apsilankyti vienuolyje prireiks pusvalandžio.
Iš Baltriškių – į Dusetas, kur rasite Dusetų dailės galeriją (Vytauto g. 54). Tai – kultūros centras, kuris paskatino burtis visus rajone gyvenančius ir kuriančius menininkus. Modernioje galerijoje veikia trimačių projekcijų ekspozicija, eksponuojami žymaus dailininko Šarūno Saukos darbai.
Iš Dailės galerijos kelias veda į Sartų regioninio parko lankytojų centrą (Vytauto g. 5). Lankytojų centro ekspozicijoje įrengti informaciniai terminalai, filmų peržiūros įranga, interaktyvūs stendai, atkuriami gamtos garsai, kad lankytojai patirtų betarpišką gamtos suvokimo jausmą. Ekspozicinėje sienelėje esančiuose monitoriuose galima pamatyti filmuką apie Sartų ežero atsiradimą, regioninio parko simbolį – ausuotąjį kragą. Surasite išsamios informacijos apie gamtos ir kultūros paveldo vertybes, esančias regioninio parko teritorijoje. Atskiras stendas su filmuota medžiaga skirtas Sartų žirgų lenktynėms, kurių tradicija Dusetose siekia daugiau kaip 100 metų.
Centro ekspozicijos pristatymas suaugusiesiems kainuoja 1,16 euro, pensininkams, studentams ir moksleiviams – per pusę pigiau, o ikimokyklinio amžiaus vaikams iš viso nekainuoja.
Iš Regioninio parko lankytojų centro keliaukite apžiūrėti pačių Dusetų. Senoji miesto dalis yra vertingas kultūros paveldo objektas – urbanistinis draustinis, kuriam suteiktas savivaldybės reikšmės kultūros vertybės statusas. Dusetų miesto istorinės dalies urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti šios miesto dalies struktūrą, tradicinį visos teritorijos ir joje esančių atskirų sklypų užstatymo tipus, jame esančius kultūros paveldo objektus, jų aplinką ir tradicinę architektūrinę išraišką.
Dabartinė mūrinė Dusetų Šv. Trejybės bažnyčia (Taikos g. 2) baigta statyti 1888 metais. Prieš tai Dusetos turėjo medinę bažnyčią. Šaltiniai teigia, kad bažnyčia statyta parapijiečių lėšomis ir slaptomis aukomis, rinktomis visoje Žemaičių vyskupijoje. Bažnyčios viduje yra trys altoriai, kuriuose saugoma dalis senųjų L.Gogelio skulptūrų. Dusetų Šv. Trejybės bažnyčioje yra vienas istorinis (vargonai) ir penki dailės paminklai: centrinis altorius, sakykla, du kilnojami altorėliai ir paveikslas „Marija su kūdikiu“. Paveikslą puošia XVIII a. pirmoje pusėje sukurti aptaisai, kuriuos Dusetų bažnyčiai 1746 m. padovanojo grafai Pliateriai. Šventoriaus vakariniame kampe stovi XVIII a. mūrinė tinkuota baroko stiliaus varpinė.
Dusetų skulptūrų parkas (K.Būgos g., Sartų ežero pakrantė) pradėtas kurti 2008 m. vasarą. Parke – ne tik garsių šalyje autorių darbai, bet auga ir prezidento Valdo Adamkaus pasodintas ąžuoliukas.
Norėdami pavalgyti ar užkąsti Dusetose, galite apsilankyti kavinėje „Duserta“ (Nepriklausomybės a. 6). Jei kelionės metu nusprendžiate, kad dar neišalkote, tuomet siūlome palūkėti iki Stelmužės, kurioje rasite vasaros lauko kavinę-užkandinę „Gilė“. „Duserta“ sekmadieniais nedirba, o jei užsuksite jos darbo metu, sriubos galėsite įsigyti už 0,87 euro, karbonadą suvalgysite už 3,5 euro.
Su pietumis kelionėje po Dusetas užtruksite apie 2 valandas.
Dusetos turi ir stebuklingą švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą (Kamšos kaimas, Imbrado seniūnija). Pasakojama, kad stebuklingas apsireiškimas prie Ilgio ežero įvyko 1967 metais vėlų birželio 30-osios vakarą. Du jauni žmonės ant Ilgio ežero pamatė ryškią šviesą. Iš pradžių jie pamanė, kad atvažiuoja mašina, bet šviesa neartėjo. Priėję arčiau pastebėjo ant sutrūnijusio polio stovinčią švytinčią jauną nepaprasto grožio mergaitę, vilkinčią baltą suknelę su pelerina ir auksiniais plaukais. Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta ypač dažnai lankoma. Ilgio ežere stovi Marijos statulėlės, pakrantėje ankstyvą pavasarį pražysta gėlės, o išsibarstę kryžiai ir altorėliai, nusagstyti šventųjų paveikslėliais, šiek tiek netgi primena garsųjį Kryžių kalną.
Šiai vietai aplankyti reikės pusvalandžio.
Toliau keliaukite į Stelmužę, kur auga garsusis Stelmužės ąžuolas (Ažuolo g. 14, Stelmužė). Tai – Lietuvos gamtos paminklas, vienas seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje – pats seniausias ir storiausias medis. Spėjama, kad jo amžius – apie 2 tūkst. metų. Stelmužės ąžuolas yra 23 m aukščio, 3,5 m skersmens, o jo apimtis prie žemės – 13 metrų: kamienui apimti reikia 13 vidutinio sudėjimo žmonių. Stelmužės ąžuolas – nemažai matęs medis. Čia užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalavijuočių riteriai, švedų kariaunos. Pro šią vietą žygiavo kaizerio bei Hitlerio kariuomenės. Drevėje rasti žmogaus griaučiai ir prancūziškas šautuvas byloja, kad medis tikriausiai buvusi vieno iš Napoleono kario slėptuve jam bėgant iš Rusijos.
Apie ąžuolą sklando legendos ir pasakojimai. Buvo manoma, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomis senovėje degusi šventoji ugnis. Prie medžio šaknų būdavo deginami aukurai bei aukos dievams. Tiksliai nežinoma, kas nutiko su jo viršūne. Legendos pasakoja, kad ja baudžiauninkai užtvėrė kelią piktajam carui, kad šis negalėtų pravažiuoti.
Tuo pačiu adresu – ir visai kitoks objektas – Stelmužės bažnytinio meno muziejus Viešpaties Jėzaus kryžiaus bažnyčioje. Ši bažnyčia pastatyta 1650 m. Ji suręsta naudojant tik kirvį, o durų lentoms sutvirtinti panaudoti tik kaltiniai vinys. Bažnyčios interjeras įrengtas 1713 m. Jame gausu vertingų baroko stiliaus puošmenų. Muziejus bažnyčioje įkurtas 1997 m. Dalis muziejaus veikia šalia bažnyčios esančioje varpinėje, kur įrengta ekspozicija, įamžinanti Stelmužės istoriją. Apsilankymas bažnytinio meno muziejuje ypač naudingas jauniesiems lankytojams: naudojantis interaktyvia informacijos prieiga galima sužinoti apie šventuosius ir pasiklausyti vieno iš dvylikos šimtmetį ar du itin populiarių vargonų kūrinių.
Bilietas į muziejų suaugusiajam kainuoja 0,58 euro, mokiniui, studentui, pensininkui – 0,29 euro.
Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero, stovi Vergų bokštas (Dvaro g. 8). Tai – nedidelis, aukštokas keturkampis pastatas storomis sienomis ir angomis viršutinėje dalyje, pastatytas iš netašytų lauko akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio.
XVII–XIX a. Stelmužės dvarvietės teritorijoje buvo dvaras, kurį iš pradžių valdė vokiečiai Folkerzamai, o vėliau – žiaurumu garsėję caro dvariškiai Valujevai. Pastatytame bokšte jie kalino ir bausdavo prasikaltusius baudžiauninkus – uždarydavo nakčiai, o dieną vėl išvarydavo į darbą. Vergų bokštas tarnavo kaip kalėjimas. Istorijos šaltiniuose užfiksuota, kad, neištvėrę dvaro šeimininkų žiaurumo, baudžiauninkai dažnai bėgdavo iš Stelmužės ar net nusižudydavo. Kiti istorijos šaltiniai mini, jog bokšte veikė ledainė, mat storos – 0,75 m storio – sienos puikiai išlaiko vėsą. Statinys restauruotas ir įrašytas į XVII a. architektūros paminklų sąrašą.
Netoli Stelmužės dvarvietės, Lygumų miške, slepiasi Lygumų akmuo. Jo ilgis – 18 m, manoma, kad dydžiu jis gali lenkti net Puntuką, nes didžioji jo dalis yra po žeme, o archeologų akmuo kol kas nėra tyrinėtas. Akmens paviršius labai platus. Pasakojama, jog medžiotojai čia rinkdavęsi aptarinėti savo reikalų. Jis turi ir savo legendą. Pasak jos, Velnias Milžinas (ne veltui jis dar vadinamas Velnio akmeniu) paleidęs jį į žemę ir nuo to laiko viskas joje smarkiai sudrebėjo, dėl ko atsirado kalnai ir daubos, o pats akmuo beveik visas įsmigo į žemę.
Norintiesiems pavalgyti ar užkąsti Stelmužėje netoli Stelmužės ąžuolo veikia vasaros lauko kavinė-užkandinė „Gilė“. Čia galėsite suvalgyti didelį paninį sumuštinį su kalakutiena, kiauliena arba saliamiu ir Chalapos paprikomis. Toks užkandis kainuos 3,5 euro. Vaikams gali pakakti ir pusės jo – „Gilė“ parduoda ir pusę porcijos. Jei sumuštinių nenorėsite, galėsite suvalgyti koldūnų už 2,2 euro ar kitų patiekalų.
Šiems objektams aplankyti reikės apie 1,5 val.
Važiuodami keliu nuo Zarasų iki Stelmužės įveiksite apie 106 km. Tie, kurie važiuos dyzeliniu automobiliu, degalams vidutiniškai išleis 9,5 euro, benzininiu – 10,6 euro.
