Keliaujant po Medininkų aukštumą galite aplankyti ne tik šiandien gyvenamas vietoves, turinčias šimtmečių senumo istoriją, bet ir pakeliui įkopti į Mūrininkų ar į Leoniškių piliakalnius.
Važiuojant keliu A3 Medininkų link, geriausia kelionę šiuo kraštu pradėti nuo Nemėžio, kur Vytautas Didysis apgyvendino totorius. Po to važiuodami keliu 5258 galėsite pamatyti vieną Struvės geodezinio lanko punktų Paliepiukuose, apsilankyti Vladislavo Sirokomlės muziejuje Bareikiškėse ir važiuoti per Rukainius į Medininkus, kur galima aplankyti ne tik vieną seniausių Lietuvos pilių – Medininkų, bet užeiti į šv. Trejybės ir šv. Kazimiero bažnyčias, o pavažiavus keletą kilometrų – užkopti į aukščiausias Lietuvos kalvas: Juozapinę ir Aukštoją. Prieš važiuojant atgal į Vilnių galima apsilankyti Medininkų pasienio poste, kur Atgimusios Lietuvos istorija iškalta Medininkų memoriale ir liudija kraupius 1991 metų įvykius.
Taigi pirmasis taškas turistiniame maršrute - Nemėžis. Šią vietovę mėgo Vilniaus universiteto studentai, kurie XIX a. buvo nusiteikę prieš caro valdžią. Tai – filomatų ir filaretų susitikimų vieta. Senosiose kapinėse stovi totorių mečetė, išlikęs dvaro pastatų ansamblis, kapinės.
Totoriai Nemėžyje apsigyveno XIV amžiuje. Mečetė, pastatyta 1684 m., sudegė. Dabartinę 1909 m. fundavo pirmasis Nemėžio totorių piligrimas į Meką Aleksandras Iliasevičius. Aplink šventovę įsikūrusios senos totorių kapinės, vadinamos mizar arba zirec. Šiandien vis dar gyvos totorių tradicijos.
Nemėžio dvaras buvo pastatytas XVI a. Jį savo laikais valdė visos garsiausios Lietuvos didikų šeimos: Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai, Tiškevičiai. Dabartinius dvaro rūmus 1836 m. pastatė Mykolas Tiškevičius. Dvaro pastatai išlikę, o parkas su alėjomis buvo sunaikintas tiesiant plentą Vilnius – Minskas. Tiesa, dvaras privatus, todėl patekti į jo teritoriją gali būti keblu.
Pasivaikščioti po Nemėžį užteks 20 minučių.
Iš Nemėžio traukite į jaukiai skambantį kaimą Paliepiukus. Čia rasite Struvės geodezinį punktą. Lietuvoje saugomi trys Struvės geodezinio lanko punktai: Gireišiuose, Meškonyje ir Paliepiukuose. Būtent Paliepiukai yra netoli Bareikiškių, važiuojant link Vilniaus 5285 keliu. Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą. Šis objektas – tai Tartu (Estija) universiteto profesoriaus astronomo Friedricho Georgo Wilhelmo Struvės vardu pavadinta daugiau nei 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, besitęsianti nuo Fugleneso (Norvegija) iki Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros Ukrainoje. Seniausioji šio lanko dalis sudaryta 1816–1821 m. Vilniaus gubernijoje. Gauti dienovidinio lanko matavimo rezultatai buvo reikšmingu mokslo laimėjimu, jie naudoti skaičiuojant Žemės elipsoido parametrus.
Pasižvalgyti po šį objektą pakaks ir 10 minučių.
Prie senojo kelio Vilnius-Minskas yra Bareikiškių kaimas, o jame – XIX a. amžiaus dvarelis (Sirokomlės g. 5), kuriame 1853-1861 metais gyveno poetas Vladislavas Sirokomlė. Į Bareikiškes V.Sirokomlė kartu su šeima persikėlė 1853 m., čia su pertraukomis praleido devynerius metus.
V.Sirokomlė keliavo po Lietuvą, kad pakvėpuotų lietuvišku oru, važiavo į Alytų, Merkinę, Birštoną, Stakliškes. Iš kelionių įspūdžių gimė kraštotyrinės knygos: „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“, „Iškylos dienoraštis po Lietuvą ir Žemaitiją“, „Piligrimo įspūdžiai po savąją žemę“ , „Nemunas nuo versmių iki žiočių“. Tai – pirmieji gidai keliaujantiems po Lietuvą.
V.Sirokomlės 35-sioms mirties metinėms paminėti vilniečiai Bareikiškėse pastatė juodo granito stalą, kuris iki šiol stovi priešais dvarą.
V.Sirokomlės gyvenimo metais Bareikiškėse sodybos kieme buvo įrengta altana, kurioje stovėjo iš malūno girnų padarytas stalas. Čia jis priiminėjo svečius, čia gimė ne vienas jo kūrinys. Altanos nebeliko, bet stalas iš girnų laukia svečių ir šiandien.
Dvarelyje veikia poeto muziejus ir turizmo informacijos centras, galima išnuomoti dviratį ir keliauti juo po apylinkes. Kieme yra vieta palapinėms pasistatyti. Kol kas tą padaryti galima nemokamai.
Muziejaus lankymas suaugusiems kainuoja 0,6 euro, moksleiviams, studentams, pensininkams – 0,3 euro.
Muziejuje rengiamos ir edukacinės programos – keramikos, kaligrafijos, žvakių liejimo ir kitos. Kaligrafijos užsiėmimas bendrai dalyviams kainuoja 17 eurų, keramikos pamoka žmogui – 1,5 euro, žvakių liejimas žmogui – 1,5 euro. Kiek kainuoja ir kokie yra kiti užsiėmimai, ieškokite https://tic.vrsa.lt/.
V.Sirokomlės muziejuje, jei klausysitės ir gido pasakojimo, prireiks apie 40 min. laiko.
Iš Bareikiškių – į Rukainius, kurių apylinkės pasižymi gražiu gamtovaizdžiu. Jų teritorijoje yra Kruopinės geomorfologinis ir Kenos hidrografinis draustiniai. Tai pat yra Kreivoji pieva, kuri įtraukta į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą.
Padavimai sako, kad pirmąją bažnyčią Rukainiuose pastatęs Vytautas Didysis.
XVIII a. prie Rukainių parapijos veikė mokykla, o 1830 m. Rukainių dvare buvo ir vandens malūnas.
Rukainiuose klebonavo ir mirė prelatas Povilas Ksaveras Bžostovskis – Vilniaus kanauninkas, rašytojas, Lietuvos referentas, garsiosios Pavlovo respublikos įkūrėjas. Kunigas buvo palaidotas Rukainių kapinėse. Tačiau tarybiniais laikais P.K.Bžostovskio kapas neišliko.
Iš kartos į kartą perduodami pasakojimai, kaip caro žandarai netoli Rukainių, Kryžkelio kaime, prie pakelės smuklės suėmė vieną iš 1831 m. sukilimo vadų Lietuvoje Simoną Konarskį, kurį 1839 m. Vilniuje sušaudė.
1999 metais, dutūkstantųjų krikščionybės metinių proga, Rukainių centre buvo pastatyta Jėzaus Kristaus skulptūra, kurios autorius Edvardas Podbieriozkinas. Aplink ją pasodinta 12 eglių, simbolizuojančių 12 apaštalų. Kristaus skulptūra pasitinka ir laimina visus, keliaujančius per Rukainius.
Rukainiams atsidėkite 20 min.
Paskutinis kelionės tikslas – Medininkai. Tai - kaimas, nutolęs 2 km į pietryčius nuo sienos su Baltarusija. Čia yra seniausios Lietuvos pilies liekanos, Medininkų Švč. Trejybės ir šv. Kazimiero bažnyčia.
1391 metais, dar Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais, Medininkuose buvo pastatyta viena pirmųjų Lietuvos bažnyčių. Medinė bažnytėlė dažnų priešų antpuolių metu ne kartą kentėjo nuo gaisrų. Naujos medinės bažnyčios projektas Zakopanės stiliumi buvo patvirtintas 1928 metais, tada bažnyčia gavo naują globėją – Šv. Kazimierą, kuris labiau nei bet kuris kitas buvo glaudžiai susijęs su Medininkais. Kazimiero Jogailaičio valdymo metais Medininkų pilyje dažnai lankėsi karaliaus sūnūs, taigi karalaitis Kazimieras, būsimas šventasis ir Lietuvos globėjas, ne kartą lankėsi karaliaus vasaros rezidencijoje.
Medininkų pilis (šv. Kazimiero g. 2) yra didžiausia Lietuvoje gardinė pilis. Ši pilis keturis šimtmečius saugojo Vilniaus rytų prieigas nuo kryžiuočių ir totorių. Pirmą kartą pilis paminėta 1385 m., kai kryžiuočiai puolė Ašmenos apylinkes ir bandė apgulti Medininkų pilį.
Bilietas į pilį suaugusiems kainuoja 1,74 euro, moksleiviams, studentams, senjorams – 0,87 euro.
Lankant muziejų su gidu atsidėkite 1 val. 20 min.
Apylinkėse plyti Medininkų aukštuma. Į pietvakarius nuo Medininkų stūkso aukščiausios Lietuvos kalvos – Aukštojo kalnas (293,84 m) ir Juozapinės kalnas (293,60 m), yra Juozapinės geomorfologinis draustinis, Medininkų botaninis draustinis. 1990 m. liepos 6-ąją ant Juozapinės kalno buvo pastatytas paminklinis akmuo Lietuvos Karaliui Mindaugui.
Ant Aukštojo kalno buvo įrengtas specialus apžvalgos bokštelis, dviračių aikštelė, suoleliai, informaciniai stendai.
Nuo vieno arba kito kalno galite stebėti kraštovaizdį ir didžiuotis, kad esate aukščiausiose Lietuvos kalvose.
Kalnų lankymui numatykite pusvalandį.
Jei pasijusite išalkę, galite pavalgyti Medininkuose, Pasieniečių g. esančioje Vladimiro Markovo kavinėje. Čia karštas mėsos patiekalas su sriuba kainuos 5-5,5 euro.
Nuo Nemėžio iki Aukštojo kalno važiuodami automobiliu nukaksite 32,7 km. Kadangi atstumas nedidelis, važiuojant tiek dyzeliniu, tiek benzininiu automobiliu išlaidos degalams stipriai nesiskirs – jos bus apie 3 eurus.
