„Anksčiau geriau gyvenome. Atėjus krizei atėjo poreikis ieškoti pigesnių prekių, o racionalumas taupant išliko“, – komentavo „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.
Pagal tai, kiek išleidžiame apsipirkdami, stipriai atsiliekame nuo Europos vidurkio, kuris yra 325 eurai. Lietuvių šeimos vidurkis, per mėnesį išleidžiamas šviežiam maistui – 145 eurai, bendrosioms išlaidoms – 242 eurai. Latvijos rodikliai atitinkamai: 183 eurai ir 262 eurai, estų – 191 euras ir 345 eurai.
„Vysimės Europą“, – prognozuoja Ž.Valkeris, kurio teigimu, skirtumas yra dėl gyventojų pajamų.
Vartojimas grįžo į praėjusių metų lygį
Nors šių metų pradžioje vartojimas Lietuvoje buvo kiek sumenkęs, tačiau balandį jis grįžo į praėjusių metų lygį. Liepą prekybos tinklo „Maxima“ atlikta apklausa rodo, kad per 80 proc. vartotojų sakė perkantys tiek pat, kiek ir prieš eurą. Jei augimo tendencijos išsilaikys, prognozuojama, kad šių metų pabaigos rodikliai bus gerokai didesni nei pernai.
Prekybininkai teigia pastebintys, jog klientai vis daugiau perka šviežio maisto.
Apie 60 proc. bendrų išlaidų Lietuvoje skiriama šviežiam maistui. Lyginant su kitomis Europos šalimis, daugiau lėšų šviežiam maistui išleidžia latviai (70 proc.), rumunai (64 proc.) ir bulgarai (61 proc.).
Nors iki euro įvedimo Lietuvos gyventojai prognozavo išaugsiančias maisto ir kitų prekių kainas, tačiau, Ž.Valkerio tikinimu, taip neįvyko. Prekybos tinklo generalinis direktorius aiškino, jog kainų kilimas buvo sąlygotas ne euro įvedimo, o lokalių ar globalių priežasčių: brango žaliavų kainos, savo darė sezoniškumas, derlius, euro ir JAV dolerio kursai. Šiemet pigo šviežio maisto prekės: mėsa, žuvis, pienas, prekės kūdikiams, augalai, jų priežiūros priemonės. O dėl brangstančio JAV dolerio brango pramoninės prekės, kai kurios paslaugos.
Beje, įdomu tai, jog nors mes, lietuviai, teigiame, kad maisto kainos auga, tačiau, palyginti su kitų Europos šalių gyventojais, esame tarp prasčiausiai pastebinčių kainas parduotuvėse. Tą rodo bendrovės „Nielsen“ duomenys.
