Daug gamtos, daug žalio grožio, vandens, upių sukurtų stebuklų ir trupinėlis senosios architektūros. Tauragės turizmo ir verslo informacijos centras kviečia prisiliesti prie svarbiausių Pagramančio regioninio parko vertybių. Trasa nuo Pagramančio regioninio parko lankytojų centro apsuks ratą ir grįš į pradinį tašką. Todėl čia prie lankytojų centro esančioje nemokamoje aikštelėje palikę automobilį galite sėsti ant dviračių ir po gamtos objektus minti pedalus. Tik turėkite omenyje, kad jums reikės nuvažiuoti 35 km.
Pagramančio regioninio parko lankytojų centras (Malūno g. 2, Ringių kaimas) – čia siūlome pradėti jūsų kelionę. Direkcija įsikūrė ant Akmenos ir Jūros upių santakos kranto. Siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros upių santaką, slėnius, piliakalnius ir miškų kraštovaizdį 1992 metais buvo įkurtas Pagramančio regioninis parkas. Lankytojų centre turistai gali susipažinti su Pagramančio regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybių ekspozicija, aplankyti veikiančias parodas bei gauti informaciją apie Pagramančio regioninį parką.
Prie lankytojų centro, Akmenos ir Jūros upių santakoje, įrengta Apžvalgos aikštelė. Akmena – antroji pagal dydį regioninio parko upė, kuri į parko teritoriją įsilieja ties Paakmenių kaimu. Upės ilgis regioninio parko teritorijoje yra apie 29 km, vidutinis plotis – 10–15 m, vidutinis gylis – 0,5–0,7 m. Upės nuolydis – vienas aukščiausių Lietuvoje ir siekia 1,86 m/km. Kadangi vidutinis upės debitas – 4,5 kubiniai metrai per sekundę, upė savo slėnyje ir vagoje sukūrė unikalių formų didžiąsias rėvas, „amfiteatrinio“ ir „kanjoninio“ tipo slėnio atskiras atkarpas.
Jūra – dešinysis Nemuno intakas – didžiausia parko upė. Jos ilgis parko teritorijoje – 38 km, vidutinis plotis – 2–18 m, vidutinis gylis – 0,8–1,5 m. Jūra ties Balskų kaimu patvenkta. Upės slėnį užtvėrusi keliolikos metrų aukščio užtvanka.
Iš apžvalgos aikštelės traukite į Pagramantį, kur galėsite apžiūrėti Pagramančio bažnyčią su varpine (1,9 km nuo lankytojų centro). Pagramančio regioniniame parke saugoma unikali architektūrinė vertybė – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, ją 1774 m. pastatė vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskas. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje pastatyti klebonijos statiniai: gyvenamasis namas, svirnas, pusrūsis. Pagramančio bažnyčia iki mūsų dienų yra išlaikiusi XVIII a. antrosios pusės Žemaitijos medinėms bažnyčioms būdingas paprastas, bet išraiškingas architektūros formas.
Pats Pagramančio miestelis įsikūręs 15 kilometrų nuo Tauragės, vaizdingame Akmenos upės slėnyje, tarp dviejų piliakalnių. Per Pagramantį teka upė Akmena, kurios intakas yra Gramančios upelis. Manoma, kad nuo šio upelio yra kilęs ir miestelio pavadinimas.
Apžiūrėję miestelį, įkopkite į Pagramančio piliakalnį. Pagramančio piliakalnis su senovės gyvenviete stūkso Pagramantyje, Akmenos kairiojo kranto aukštumos kyšulyje, dešiniajame Gramančios upelio krante. Kyšulį iš vakarų supa Akmenos slėnis, iš pietų ir rytų – Gramančios upelio, o šiaurėje jis siekia gretimą aukštumą. Piliakalnio šlaitai statūs – 20 m aukščio.
Toliau kelyje - Pagramančio atodanga. Tai – skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje. Atodangos aukštis – 29–31 m, o ilgis palei upę – 203 m.
5,2 km nuo lankytojų centro rasite regyklą, iš kurios atsiveria įspūdingas Akmenos slėnis ir stovyklavietė „Lakštingalų slėnis“.
Dar toliau lankytojų centro – 7,3 km nuo jo – Kreivių piliakalnis. Piliakalnis apaugęs medžiais, apardytas arimų. Įtvirtinimų ir kultūrinio sluoksnio nebuvo pastebėta, todėl sunku pasakyti, kada ir kaip ilgai šiame piliakalnyje galėjo būti gyvenama.
Keliaudami tolyn, pasieksite Didžiąją Akmenos rėvą (8,3 km nuo lankytojų centro). Pagramančio regioniniame parke, Andriejaičių ir Kilpinės apylinkėse, ledynų tirpsmo metu susiformavo įspūdingas Akmenos upės riedulynas – Didžioji rėva. Tai – išraiškus upės slėnis bei vaga su šniokščiančiomis rėvomis. Unikalus Akmenos slėnis išsiskiria nepakartojamu ir savitu kraštovaizdžiu, todėl yra saugomas kaip gamtos paveldo objektas.
Šalia Didžiosios rėvos įrengta atokvėpio vieta, kurioje galima apsistoti.
Judėdami tolyn rasite Andriejaičių ąžuolą. Jis auga ant ledynmečiu suformuoto Akmenos upės slėnio šlaito viršaus. Čia pat įsikūręs ir Andriejaičių kaimas, nuo kurio ir duotas vardas medžiui. Ąžuolas visus džiugina savo gyvybingumu ir plačia laja. Galiūno aukštis siekia 26 m, o apimtis krūtinės aukštyje – 5 m. Medžio amžius nėra nustatytas, bet manoma, kad jam galėtų būti per 300 m.
Pasistūmus dar labiau į priekį aptiksite dar vieną regyklą, iš kurios atsiveria Akmenos slėnis bei matosi Kreivių piliakalnis.
O Akmenos slėnyje, Alijošiškės kaime, įrengta stovyklavietė „Lakštingalų slėnis“. Čia galėsite atsikvėpti: slėnyje įrengtos pavėsinės, takai, suoliukai, estrada, vaikų žaidimo aikštelė. Per stovyklavietę eina ir Akmenos pažintinis takas, kuris lankytojus supažindina su Akmenos upės slėnio kraštovaizdžiu. Tako ilgis 0,6 km. Eidami taku užkopsite ant aukšto ir stataus skardžio-atodangos, nuo kurios atsiveria vaizdas į „Lakštingalų slėnį“.
Nukeliavę palyginti neilgu pažintiniu taku per „Lakštingalų slėnį“, įveikite ilgesnį – 1,9 km - Lylavos pažintinį taką. Jo tikslas - supažindinti lankytojus su hidrografinio draustinio vertybėmis: natūraliu upeliu, kertinėmis miško buveinėmis. Pažintinis takas eina Lylavos upelio išraiškingomis pakrantėmis. Čia aptiktos retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą rūšys – svogūninė dantažolė, statusis atgiris, paprastasis kardelis, meškinis česnakas. Gausiai auga jonpaparčių sąžalynai. Pastebėtos ir retos Lietuvoje paukščių rūšys: baltnugaris genys, žalioji, pilkoji ir juodoji meletos.
Tamošaičiuose auga du įspūdingi ąžuolai. Tikruoju Tamošaičių ąžuolu laikomas augantis senosiose Tamošaičių kapinaitėse. Jis visiškais sveikas. Medžio aukštis – 23 m, kamieno apimtis – 4,3 m. Netoliese, Tamošaičių laukuose, auga dar storesnis ąžuolas, kurio kamieno apimtis – 5,8 m. Bet šio medžio būklė prasta – viduje susiformavusi nemaža drevė, kamiene nemažai žaizdų.
Apžiūrėję ąžuolą galiūną, užlipkite ant akmens „Milžino“. Riedulys „Milžinas“ arba Tamošaičių akmuo – valstybės saugomas gamtos paminklas. Riedulys pailgas, plokščias, iškilęs virš žemės apie 1,5 m. Jo ilgis – apie 5 m, plotis -apie 3,5 m, perimetras – 13 m. Akmens paviršiuje yra apie 3 cm gylio įdubimas, panašus į didelę kojos pėdą, kurios ilgis – per 60 cm, o plotis 20-25 cm. Tai galėjo būti kitos uolienos intarpas, vėliau suiręs ir išbyrėjęs.
Riedulys ledynmečiu buvo atstumtas iš Skandinavijos.
Prie Balskų užtvankos įrengta poilsiavietė. Čia galima ne tik pasistiprinti savo užkandžiais, bet ir nusimaudyti Balskų užtvankoje.
Pailsinę kojas keliaukite toliau – apžiūrėti Genių atodangos. Tai - skardis dešiniajame Jūros krante, netoli Genių vienkiemio, įspūdingame upės vingyje, Tyrelių miško šiauriniame pakraštyje. Atodangos aukštis – 24–25 m, o ilgis palei upę – 160 metrų.
Dešiniajame Jūros upės krante, Genių kaime, auga Genių ąžuolas. Medžio aukštis – 25 m, kamieno apimtis – 5,6 m. Ąžuolas visiškai sveikas, tad ateityje gali pretenduoti į pačių stambiausių ir didžiausių Lietuvos ąžuolų sąrašus.
Visi kitoks - Gudlaukio ąžuolas. Ąžuolo būklė nėra gera – kamiene yra didžiulė drevė. Ji atsirado medžiui pradėjus pūti iš vidaus, po to dar piktavaliams uždegus jį uždegus. Ąžuolo aukštis yra 16 m, kamieno apimtis krūtinės aukštyje – 6,3 m.
Nuo Gudlaukio ąžuolo per Jūros upės tiltą vėl sugrįšite į parko Lankytojų centrą.
Šis ratu einantis maršrutas – 35 km ilgio. Tie, kurie nuspręs pasigrožėti puikia gamta, maisto turėtų įsidėti iš namų, nes šiame kelyje jokių maitinimo įstaigų nepasitaikys. Keliaudami per objektus užtruksite apie penkias valandas. Nuvažiuoti automobiliu 35 km jums reikės apie 2,8 litro degalų. Jei į mašiną pilate benziną, tai jums kainuos apie 3,5 euro, jei dyzeliną – 3,2 euro. Tiesa, visą šį kelią galite nuvažiuoti ir dviračiais.
