Savo „Facebook“ paskyroje N.Mačiulis stebisi, kad atsiranda tokių, kurie piktinasi apmokestintu išgryninimu. „Galvojančių, jog pinigų išgryninimas turi būti visiškai nemokama paslauga, yra gana daug“, – pastebi banko vyriausiasis ekonomistas.
„Visiems jiems siūlau (nemokamą) verslo idėją – gaukite banko licenciją, įsigykite arba išsinuomokite patalpas, pasamdykite darbuotojus, surinkite indėlius, susimokėkite indėlių draudimo įmoką, nusipirkite grynuosius pinigus priimančią ir išduodančią techninę įrangą, užsisakykite inkasavimo ir bankomatų apsaugos paslaugas. O tada pinigų išgryninimo paslaugas teikite nemokamai“, – rėžė N.Mačiulis.
Brangstantį pinigų išgryninimą banko atstovas palygino su dviračių nuoma. „Kodėl su oranžiniu dviračiu Vilniuje nemokamai galiu važiuoti tik pusvalandį? Ir kodėl oro uoste galiu nemokamai parkuoti automobilį tik 15 minučių?
Kodėl nemokamai Lady Gagos koncerto galiu klausytis tik stovėdamas už tvoros? O kodėl restorane nemokamai gaunu tik stalo vandens, o ne šviežiai spaustų ananasų sulčių? Taip pat noriu paklausti savo kirpėjos – kodėl ant mano galvos sumažėjus plaukų skaičiui nesumažėjo kirpimo kaina?“, – pažėrė išminties perlų banko vyriausiasis ekonomistas.
Ko nesupranta ponas Nerijus?
Toks jo palyginimas netruko sulaukti piktų komentarų. Žinomas blogeris slapyvardžiu Rokiškis Rabinovičius pašiurpo perskaitęs N.Mačiulio komentarą.
„Ponas Nerijus Mačiulis nesupranta, kad žmonėms nereikia mokėti pinigų dviračių nuomos kompanijoms už tai, kad jie naudojasi savo pačių (nuosavais) dviračiais. Ponas Nerijus Mačiulis nesupranta, kad pastatęs savo mašiną mokamoje aikštelėje, nesuteiki tos aikštelės savininkams teisės naudotis savo nuosava mašina.
Ponas Nerijus Mačiulis nesupranta, kad Lady Gaga duoda pridėtinę vertę (kaip pridėtinę vertę duoda bankui pinigus paskolinęs banko klientas), t.y., gauna pinigus už pasirodymą – jis galvoja, kad ji už savo pasirodymą gal primokėti turėtų arba pasilikti už tvoros“, – savo puslapyje argumentavo žinomas tinklaraštininkas.
Pasak jo, „klaiku, kai supranti, kad įmonę atstovaujantis žmogus pasakoja, kad įmonė nepajėgi atiduoti pinigų tiems, iš ko tuos pinigus pasiskolina. Ir kad todėl reikia apmokestinti tą pinigų grąžinimą, nes kitaip per brangu grąžinti pinigus“.
„Ponas Nerijau Mačiuli, o kokia Swedbank būklė? Ar pinigų pasiskolinimo ir grąžinimo skolintojams (t.y., jūsų klientams) verslas jau kainuoja per daug, t.y., liekate minuse? T.y., ar tikrai „Swedbank“ yra tokioje situacijoje, kur negali užsiimti bankininkyste kitaip, nei apmokestindamas pinigų grąžinimą? Ar tikrai jūs tą norite pasakyti?“, – kreipėsi į vyriausiąjį banko ekonomistą tinklaraštininkas.
Puolė malti į miltus
N.Mačiulio pasisakymu piktinosi ir daugiau žinomų Lietuvoje autorių. O socialiniame tinkle „Facebook“ N.Mačiulio nuomonė sukėlė tikrą audrą.
„Swedbankas“, pristatinėdamas Nerijų kaip vyr. Ekonomistą, gudrauja. Kodėl ? Ne todėl, kad Nerijus nesusigaudo ekonomikos dėsniuose ar procesuose. Ir ne todėl, kad jis nedirba ekonomisto darbo banke. O todėl, kad pasisakydamas Nerijus atlieka banko atstovo spaudai vaidmenį“, – komentuojama tinklaraštyje „commonsense“.
Šimtai pasipiktinusių „Facebook“ komentatorių keikė N.Mačiulio teoriją ir jo paties paskyroje „Facebook“. Vyriausiasis banko ekonomistas į kai kurias replikas dar bandė atsakinėti.
Nemano, kad suklydo
Tačiau pats banko vyriausiasis ekonomistas stebisi samprotavimais, iš ko turi pragyventi bankas.
„Lietuvoje yra įprasta manyti, kad bankai turi uždirbti tik iš palūkanų, o ne iš paslaugų. Tačiau visame pasaulyje bankai uždirba ir už paslaugų teikimą“, – lrytas.lt sakė N.Mačiulis, kuris dar nespėjo perskaityti tinklaraštininkų komentarų. Jis priminė, kad bet kokia paslauga turi sąnaudas. O pinigų išgryninimas bankomatuose ir yra viena iš banko paslaugų.
Visuomenės kritikos susilaukė kai kurių bankų užmojai padidinti įkainius už pinigų išgryninimą iš bankomatų. Dėl to piktinosi ir Vyriausybė, tačiau Lietuvos bankas teigė neturintis galių šioje srityje paveikti komercinius bankus.
