„Melagiai, jūs žadėjote, kad nebrangs!“, – baksnodami į kokią nors prekę, kažkodėl prekybos centrų kasininkes, bet ne prekybininkus dažniausiai užsipuola pirkėjai.
Šiame Dzūkijos mieste, vienoje „Norfos“ parduotuvėje kasininke dirbanti Jolanta sako, kad ir pusmečiui prabėgus pirkėjai dar neapsiprato su eurais.
„Jei tik kiek vyresnis žmogus, jis iš karto žiūri į prekių kainas, kurios skelbiamos litais. Nors mes ir neprivalome, bet dažnai tenka jiems grąžą skaičiuoti litais, o išmokėti eurais. Matyt, mintyse jie palygina su tais skaičiais, kuriuos įpratę matyti“, – pasakojo moteris.
Trisdešimtmetė moteris nusijuokia, kad ir ji pati pirmiausia pasižiūrinti į kainą litais ir tik tada apsisprendžianti – pirkti, ar ne.
„Tik jauniems žmonės viskas paprasta. Atrodo, kad jiems euras – savaime suprantamas dalykas“, – pastebi alytiškė.
Savo pastebėjimus ji iliustravo dar vienu pavyzdžiu. Šią savaitę viename Alytaus banke ji stebėjo kilusį konfliktą.
„Moteris mokėjo už paslaugas. Kai jai pasakė sumą eurais, ji susinervino, pareikalavo pasakyti kiek tai bus litais. Bankas turbūt jau neprivalo to daryti, bet toji ponia norėjo palyginti sumą. Ji tikino, kad visada mokėjo vienodai – 7 litus, ir dabar jei svarbu sužinoti, ar tą sumą pavertus litais liks ta pati 7 litų suma“, – pasakojo alytiškė.
Lito karta lenkiasi eurui
Sostinės Kudirkos aikštėje lrytas.lt žurnalistė pakalbino grupelę jaunuolių, kuriuos galima pavadinti lito karta. Tačiau gimę ir augę kartu su litu, jie jam ypatingų sentimentų teigia nejaučiantys: euro prisijaukinimas jiems nesukėlė jokių sunkumų.
„Litas – jau istorija. Mes jį gerbiame, nes tai – mūsų istorija, tačiau euras yra cool. Mėgstame keliauti, mėgstame pasikviesti draugų iš kitų šalių. Turėdami eurus jaučiamės pilnateisiais europiečiais“, – rėžė Ugniumi prisistatęs jaunuolis.
Jam antrino iš popierinio puodelio kavą gurkšnojusi Ieva.
„Mane juokina tėvai, kurie pokalbiuose visada mini litus. Kuo greičiau pamiršime jais viską matuoti, tuo mažiau bus problemų“, – dėstė mergina.
Jos nuomone, nesąmonė ir toliau nurodinėti kainas ne tik eurais, bet ir litais.
„Aš nesuprantu, kam trypčioti vietoje. Jei pasirinkome eurą, tai tegul jis ir būna. Tie mėginimai dar viską matuoti litais jau niekur neveda“.
Euro įvedimo procesą Ieva palygino su sostinės visuomeninio transporto sistemos pokyčiais. Anot jos, koks pasipiktinimas kilo, kai buvo nuspręsta įdiegti naują mokėjimo sistemą, vilniečio korteles. O dabar dėl to niekam net diskusijų nekyla – šiuolaikiška ir patogu.
Paliko tik kainas eurais
Nuo liepos pirmosios, iki tol privalėję kainas nurodyti dviem valiutomis – eurais ir litais, prekybininkai ir paslaugų teikėjai jau gali jas nurodyti tik viena valiuta – eurais.
Tačiau etiketes keičia ne visi.
Liepos 1 dieną baldų, kuriuos visoje Lietuvoje pardavinėja „Gintaro baldai“, kaina žymima tik eurais.
„Mes neprekiaujame kasdieninio vartojimo prekėmis, maistu, parduodame baldus, kurių pirkėjai jau žino ko nori ir kiek gali jiems leisti. Jei pirkėjai pageidaus, mes galime jiems pasakyti sumą litais, tačiau jau nėra reikalo žaisti šio žaidimo“, – sakė „Gintaro baldų“ pardavimų vadovas Raivydas Janavičius.
Per pirmąsias dvi dienas baldų pardavėjai jokių nusiskundimų iš klientų nesulaukė.
Internetiniame bendrovės puslapyje dar skelbiamos kainos dviem valiutomis, tačiau R.Janavičius sako, kad tai tik laiko klausimas. Keičiant puslapyje skelbiamą informaciją, skelbiant naujas akcijas liks tik eurais skelbiamos kainos.
Kiek reikės, tiek rašys
Kur kas atsargesni – didžiųjų prekybos centrai. Didieji prekybos tinklai dėl kainų nurodymo dviem valiutomis apklausė savo klientus, taigi kainų dar ir litais rašymą kuriam laikui pratęsė.
„Bent jau didesni prekybos tinklų pirkėjai kainas matys iki Naujųjų metų dvigubai – litais ir eurais. Na, o mažųjų, kurie yra provincijose, mažesniuose miesteliuose manau, kad ir kitais metais, o gal dar ilgiau. Bus įvertinami pirkėjo, kuris ateina į parduotuvę interesai“, – aiškino Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Kainų rašymą dviem valiutomis „Iki“ prekybos tinklas kol kas pratęsė iki rugpjūčio 1 d.
„Visą mėnesį po liepos 1-osios dar bus galima matyti kainas dviguba valiuta ir per tą mėnesį stebėsime mūsų pirkėjų poreikius. Jeigu matysime, kad pirkėjai nori ir toliau matyti kainas dviguba valiuta, jeigu jiems dar taip patogiau, tai taip ir tęsime“, – sakė „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
„Norfos“ prekybos tinklas ketina etiketes dviem valiutomis palikti, kol reikės jas keisti, dėl, pavyzdžiui, pasikeitusių kainų.
Parduotuvių tinkle „Maxima“ kainų nurodymas taip pat keisis pamažu, pradedant nuo prekių su nuolaidomis, o viena valiuta kainos bus rašomos nuo rudens.
„Rimi“ kainas litais ir eurais ketina rodyti iki šių metų pabaigos.
Siūlo nepasiduoti euro magijai
Niekaip su euru nesusidraugaujantiems pirkėjams šeimos finansų ekspertai pataria elgtis įprastai ir pirkinius planuoti.
„Siūlyčiau būti atidiems įsigyjant prekes, kurių vertė mažesnė nei vienas euras. Žmogui nelengva įvertinti tą sumą nuo nulio iki euro. Psichologiškai jam tai atrodo mažesnė suma nei tarp nulio ir 3,5 lito. Reikėtų atkreipti dėmesį į tokias smulkmenas ir neįsijausti išlaidauti. Apskritai, jeigu žmogus pirks taip, kaip pirko iki šiol, tai didelio skirtumo ar per didelių išlaidų neturėtų būti. Juoba, kad žmonės jau turėjo laiko prisipratinti eurą“, – patarė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Tačiau ji įsitikinusi, kad įsigydami stambesnius pirkinius, tokius kaip automobiliai, butai, žmonės dar ilgai vers eurus litais, kad įvertintų, ar didelė to pirkinio kaina, ar maža.
