Tokias įžvalgas pateikė verslo rizikos vertinimo bendrovė „Creditreform Lietuva“, remdamasi savo partnerių iš susivienijimo „Verband der Vereine Creditreform“ (Vokietija) informacija.
„Bankrutuoti savo tėvynėje lietuviams teisiškai tapo įmanoma tik 2013 m. kovą, – sakė „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – todėl dabartinis spartus bankrotų augimas paaiškinimas „žemu startu.“
Juk 2013 m. bankrutuojančiais buvo paskelbti tik 118 gyventojų. Tikėtina, kad augimas netrukus išsikvėps, nors pagal nemokių fizinių asmenų skaičių dešimčiai tūkstančių gyventojų Lietuva atsilieka ir nuo Vakarų, ir nuo Rytų Europos valstybių. To priežastis – sudėtinga ir paini tvarka, pagal kurią asmuo atsikrato savo skolų ir viską pradeda nuo švaraus popieriaus lapo. Todėl greičiausiai ir toliau bus populiaru apsaugos nuo kreditorių ieškoti užsienyje – Jungtinėje Karalystėje ar kaimyninėje Latvijoje.“
Apie šių šalių patrauklumą bankrutuojantiems liudija ir „Creditreform“ pateikiama pernai metų nemokumo statistika. Tarp Vakarų Europos šalių pagal privačių bankrotų skaičių dešimčiai tūkstančių gyventojų trečius metus pirmauja Jungtinė Karalystė (18,1 fizinio asmens bankroto). Po jos eina Austrija (11,6), Švedija (11,1) ir Vokietija (10,7). Mažiausia privačių bankrotų koncentracija fiksuota Ispanijoje (0,1) ir Olandijoje (7,3).
Svarbu atminti, kad itin nedidelis bankrotų skaičius dažnai rodo bankroto procedūros sudėtingumą ar subtilumus, o ne puikią šalies ekonomikos sveikatą. Apie gerėjančius ekonomikos reikalus daugiau byloja privačių bankrotų dinamika per metus ar daugiau. Štai 2013-2014 m. bankrotų labiausiai sumažėjo Austrijoje (-6,0 proc.) ir Vokietijoje (-4,9 proc.), pagausėjo – Švedijoje (+9,8 proc.) bei Suomijoje (+9,3 proc.).
„Tačiau fizinių asmenų nemokumo rekordininkės įsikūrusios Rytų ir Vidurio Europoje. Lietuvoje bankrutuojančių asmenų skaičius išaugo daugiau nei du kartus – kone 209 proc.“, – sakė „Creditreform Lietuva direktorius.
Pagrindinė tokio šuolio priežastis – tai, kad Lietuvoje privatūs asmenys pradėjo bankrutuoti neseniai, o nuo ekonominio sunkmečio laikų susikaupė nemažai pretendentų į privatų bankrotą.
Tiesa, asmens bankrotų apimtimi Lietuvą aplenkė Slovėnija. Joje bankrotų padidėjo vos ne keturis kartus.
Vidurio ir Rytų Europos šalys pirmauja ir bankrotų skaičiumi dešimčiai tūkstančių gyventojų. Viso žemyno priekyje – Čekija (20,7). Pernai taip pat itin gausiai gyventojai bankrutavo jau minėtoje Slovėnijoje (19,6).
Latvijoje apsaugos nuo kreditorių paprašė aštuoni, Estijoje kiek mažiau nei trys iš dešimties tūkstančių gyventojų. Lietuvoje tokių buvo 1,3.
Kaip teigia Bankroto departamentas, pernai daugiausiai privačių asmenų kovoje su finansinėmis negandomis krito Klaipėdos (134 asm.), Vilniaus (88) ir Kauno (59) apskrityse.
Iš viso 2014 m. bankrutuojančiais paskelbti 364 fiziniai asmenys.
Tarp asmenų, kuriems 2013-2014 m. iškeltos bankroto bylos, daugiausia 30-40 metų amžiaus žmonių (41,8 proc.). Pagrindinės priežastys, privedusios prie bankroto – per didelės rizikos prisiėmimas (40 proc.) ir darbo praradimas (15 proc.).
Fizinių asmenų bankrotai Rytų Europoje Šalis 2014 2013 Bankrotų 10 000 gyventojų (2014) Pokytis 2014/2013, proc.
Lietuva 364 118 1,3 208,5
Latvija* 1573 1568 8,0 0,3
Estija 359 335 2,7 7,2
Čekija* 21776 25640 20,7 -15,1
Slovėnija 4056 883 19,6 359,3
Slovakija 282 198 0,5 42,4
Turkija 67920 58987 8,7 15,1
VISO regione 96.330 87.729 9,4 9,8
* inicijuoti nemokumai Šaltinis: UAB Creditreform Lietuva
