Užtat šiuo metu Utenos rajono Antalgės bei Biliakiemo gyvenviečių senyvus, ligotus žmones ir persmelkė nerimas. Jose esančius medicinos punktus vėl atsivijo niekaip nesibaigianti sveikatos reforma. Nuo liepos vidurio čia dirbančių bendruomenės slaugytojų etatai mažinami per pusę. O tai reiškia, kad slaugytojas medicinos punktuose dirbs ne perpus trumpiau, bet apskritai juose pasirodys kas antrą dieną.
Ateina vaistų
Ką dabar reikės daryti? Kaip ir ką besvarstytų Antalgės gyventojai, atsakymą į šį klausimą jie randa tik vieną: vien tam, kad seselė suleistų vaistų ar sulašintų gydytojo paskirtą lašinę, teks belstis į Uteną. Bet kodėl „felčerytė“, anot žmonių, negali dirbti kasdien, nors ir perpus trumpiau?
Vienišiems, senyvo amžiaus žmonėms tai – didelis galvos skausmas. Nes jų sveikata dažniausiai yra tokia prasta, kas be artimųjų pagalbos jie vos beįstengia nuklibinkščiuoti į gyvenvietės medicinos punktą. Apie tai, kad jie patys, savarankiškai pasieks miesto polikliniką negali būti nė kalbos.
„Utenos rajone yra medicinos punktų, kurie ir dabar dirba tik kelias dienas per savaitę. Aš kol kas tebedirbu kasdien, nuo ryto iki pietų. Bet situacija keičiasi. Netrukus Antalgėje, o kartu – ir Biliakiemyje medikas dirbs po pusę etato, ir punkto duris teks atrakinti kas antrą dieną“, – sakė Antalgės medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Roma Kučinskienė.
Jos teigimu, pagrindinė medicinos punktuose teikiama paslauga – tai vaistų suleidimas. Dirbant kas antrą dieną įvykdyti gydytojo paskirto gydymo nebepavyks.
„Tam tikros procedūros yra kasdienės. Žmonių, kuriems jų prireikia, nėra daug. Kas dieną susileisti vaistų ateina po keletą pacientų.
Lašiname lašines, kai, sutrikus kraujotakai, gydytojai paskiria vaistų, bet neguldo žmogaus į ligoninę. Lašinės skiriamos ir tuomet, kai žmogų surakina stuburo skausmas. To prireikia gana dažnam kaimo žmogui“, – kalbėjo R.Kučinskienė.
Slaugytoja neneigia: taip, darbo krūvis medicinos punktuose nėra didelis. Ištikus traumoms, taip pat galima išsikviesti greitąją. Tačiau kaimo žmonėms medicinos paslaugos, teikiamos netoli namų, yra itin naudingos, bet kaip apskaičiuoti tos naudos vertę?
„Dauguma pacientų – senyvi, vieniši žmonės. Retas kuris turi „pašonėje“ vaikų, kurie gali nuvežti juos į Uteną pas poliklinikos medikus“, – kalbėjo R.Kučinskienė.
Galimybė išsikviesti į namus slaugytoją iš Utenos tam, kad ji suleistų į veną vaistų ar pastatytų lašinę, egzistuoja. Tačiau visa tai kainuoja gana brangiai.
Paslaugų kainos
Utenos poliklinika, tiksliau – Utenos rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centras, kaip ir visos kitos analogiškos viešosios gydymo įstaigos, turi patvirtinusios mokamų sveikatos paslaugų kainynus.
Numatyta, kad paciento gydymas ir konsultavimas namuose, iškvietus šeimos gydytoją, be transporto išlaidų kainuoja apie 20 eurų. Pirmasis slaugytojo vizitas į namus – apie 10 eurų, pakartotini trečdaliu pigesni.
Paslaugų įkainiai, kuriuos namuose pacientams suteikia slaugytojai, numato, kad injekcija į raumenis ar paodį kainuoja 1,8 euro, injekcija į veną – 2,58 euro.
Kone dvigubai brangiau kainuoja namuose statomos lašinės. Numatyta, kad už 10-30 min. trukmės infuziją į veną reikia mokėti 4,32 euro, už ilgiau trunkantį vaistų lašinimą – 5,18 euro.
Žmonėms, kviečiantiems slaugytoją į namus, reikėtų sumokėti ir už transporto išlaidas. Kokios jos, nėra nurodyta. Gali būti, kad jos yra panašios į greitosios medicinos pagalbos išlaidas. Pavyzdžiui, yra numatyta, kad pervežant pacientus, kai jiems reikalingas specialusis transportas, už kilometrą kelio degalams mokama 0,2 euro.
Kiek tad kainuotų viena vaistų injekcija į veną pensijinio amžiaus žmogui? Nuo Antalgės iki Utenos poliklinikos – maždaug 8 kilometrai kelio. Tad už degalus „pirmyn ir atgal“ reikėtų sumokėti 2,6 euro, už vaistų suleidimą į veną – maždaug kita tiek. Už lašinę – gerokai daugiau. Tad 5-8 eurai vien už kasdienę procedūrą senam, ligotam žmogui yra ne menki pinigai.
Taupyti verčia nuostoliai
Utenos poliklinika skaičiuoja savo nuostolius, kaimuose gyvenantys žmonės – savo pinigus. Ir vieniems, ir kitiems – blogai.
Pasak Utenos PSPC direktoriaus Vladislavo Kadlerio, dauguma rajone esančių medicinos punktų yra nuostolingi. Pavyzdžiui, per metus jie sukaupdavo apie 300 tūkst. litų (apie 87 tūkst. eurų) nuostolio.
„Gretimame Anykščių rajone seniai nebėra nė vieno medicinos punkto, o mūsų rajone jų yra labai daug. Pastaruoju metų iš jų porą uždarėme, bet dar liko 15. Sumažinome ir felčerių etatų, tad nuostoliai pagaliau ėmė trauktis.
Tai daryti tenka, nes savivaldybė, vardan žmonių, neleidžia daugiau sumažinti pačių medicinos punktų. Kaimo žmonėms, žinoma, reikia padėti, bet ir tuos punktus sunku išlaikyti. Jie – seni, juos reikia remontuoti. Gerai būtų, kad žmonės juos, kaip kad bažnyčią, patys imtų ir išlaikytų. Bet tai, žinoma, utopija“, – kalbėjo V.Kadleris.
Neįžvelgia bėdos
„Kaimo žmonės gali rinktis, atvažiuoti vaistų susileisti į poliklinikoje esantį procedūrų kabinetą. Galima ir pasamdyti ką nors vaistams suleisti, nors tai ir kainuoja. Gali ir felčerė juos aplankyti. Juk tam yra skirtas automobilis.
Medicinos punktai dirbs kas antrą dieną, tad ir vaistus į veną bus galima suleisti kas antrą dieną. O į raumenis gali suleisti bet kas. Tai nesudėtinga“, – kalbėjo V.Kadleris.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato, kad vienas medicinos punktas kaime turi aptarnauti 800 žmonių – tam skiriamas vienas etatas.
„Dauguma Utenos rajono savivaldybėje esančių medicinos punktų dirba ten, kur tėra 300-500 gyventojų. Todėl ir paliekame mažose gyvenvietėse po pusę etato. Vienas felčeris, kad galėtų užsidirbti, dirbs poroje punktų“, – pridūrė V.Kadleris.
