Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kelionė po Kaišiadorių kraštą labiausiai turėtų vilioti sakralinio meno ir istorijos gerbėjus. Bažnyčios, sinagoga, kolumbariumas, kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimtinė ir Rožinio slėpinių parkas, vienas uždariausių ir asketiškiausių moterų vienuolynų Lietuvoje. Šiuos objektus pasiūlytame maršrute sudėliojo Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai. Tačiau labai suklysite, jei pasikliausite pirmojo žvilgsnio įspūdžiu.
Jei nuspręsite pažinti Kaišiadorių kraštą, pirmasis kelionės taškas tebūnie Žiežmarių aikštė ir paminklas.
Žiežmarių miestelis žinomas nuo XIV a. Aikštė yra viena seniausių miestelio dalių, jos centre seniau stovėjo keletas pastatų, tačiau vokiečių aviacijos antskrydžio metu 1944 m. jie buvo sunaikinti, liko tik vienas. Aikštėje stovi Laisvės paminklas. Jis iškilo 1932 m., tačiau sovietų valdžios buvo nugriautas, atstatytas Lietuvai tapus nepriklausoma 1991-aisiais. Apžiūrėdami aikštę sugaišite 10 minučių.
Šalia miestelio aikštės stovi vieno žinomiausių pirmosios Lietuvos Respublikos architekto V.Michnevičiaus projektuota neogotikinė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (A.Ažubalio g. 5). Ji išskirtinė tuo, kad vykstant statyboms baigėsi lėšos ir antrasis bažnyčios bokštas liko nepastatytas. Bažnyčiai skirkite taip pat 10 minučių.
Žiežmarių sinagoga (Vilniaus g. 6)– viena iš 15 Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų. Žiežmarių miestelis kažkada buvo kupinas išsilavinusių, bendruomeniškų ir verslių žydų kilmės gyventojų, tačiau dėl vienos didžiausių XX a. tragedijų Žiežmarių, kaip ir viso Kaišiadorių rajono, žydų bendruomenė buvo sunaikinta. Prieš įvykdant masinę egzekuciją Strošiūnų šile, būtent Žiežmarių medinėje sinagogoje buvo laikomi uždaryti žydų tautybės Lietuvos piliečiai.
Jei eisite į sinagogos vidų, šiam objektui apžiūrėti jums reikės 15 minučių.
Nors pro Žiežmarių miestelį neteka Žiežmaros upelis, tačiau čia savo vagą turi baidarininkų mėgstama upė – Strėva. Čia, prie pat kultūros centro pastato, galima atsikvėpti naujai įrengtoje Strėvos upės poilsiavietėje.
Iš Žiežmarių vykite į Kaišiadoris.
Girelės poilsiavietėje skirkite 15 min. apžiūrėti „Inkilų alėjai“.
Pagrindinį kelią į Kaišiadoris juosia du tvenkiniai. Prie vieno iš jų 2005 m. Kaišiadorių miškų urėdija įrengė Girelės poilsiavietę. Tai – puiki vieta iškyloms gamtoje, poilsiui nuo miesto, žvejybai. Poilsiavietėje įrengtos pavėsinės, laužavietės, tiltelis. Tolėliau į mišką veda pažintinis takas, kuris baigiasi „Inkilų alėja“. Kitoje kelio pusėje įrengtas viešas paplūdimys, tiltas su tramplinu.
Jei norite pavalgyti ne savų įsidėtų užkandžių, o šiltų pietų, užsukite į Kaišiadorių miesto centre esantį restoraną „Toskana“ (Gedimino g. 69A). Sriuba čia kainuoja apie 2 eurus, salotos – 2,2–4,8 euro, karštieji patiekalai 4,5–8,6 euro.
Papietavus Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras siūlo pasivaikščioti prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vardu pavadintame parke, šalia jo stovi Vaclovo Michnevičiaus projektuotas vyskupijos kurijos pastatas. Šiems objektams skirkite 45 min. savo laiko.
Kaišiadorių Kristaus atsimainymo katedra (T.Brazio g. 6), kur užtruksite pusvalandį, buvo statyta kaip bažnyčia, tačiau 1926 m. perskirsčius bažnytinių provincijų ribas, buvo įkurta Kaišiadorių vyskupija, ir bažnyčia tapo katedra. Katedros prieigose jus pasitinka paminklas arkivyskupui Teofiliui Matulioniui, o šventoriuje – paminklas kardinolui V.Sladkevičiui. Viduje saugojamos šv. Jono Pauliaus II ir šv. Faustynos relikvijos. Katedros požemiuose ilsisi arkivyskupas T.Matulionis ir Juozapas Kukta.
20 min. prireiks aplankyti Brazauskų namams (J.Biliūno g. 26). Prezidento A.M.Brazausko projektuotame name sunku patikėti, kad statybų technologiją galėjo sugalvoti pats prezidentas su savo broliu Gerardu. Name yra saugomi prezidento vaikystės daiktai, šeimos nuotraukos, kitos relikvijos, kurios dar ne taip seniai jautė prezidento prisilietimą.
Iš Kaišiadorių važiuokite į Žaslius. Čia pasidairykite po miestelio aikštę, apžiūrėkite paminklą Žasliams. Tam pakaks 10 minučių.
Žaslių miestelis žinomas kaip vieta, kurioje įsikūrė viena pirmųjų žydų bendruomenių Lietuvoje, tad nenuostabu, kad miestelio centre gausu žydų prekybininkų pastatų su tam metui būdingais architektūriniais sprendimais. Vietos gyventojai aikštę juokais vadina „Tado Blindos“ aikšte, nes čia buvo nufilmuota paskutinė Tado Blindos gyvenimo scena. 2012 m. švenčiant miestelio 555-ąsias metines centrinėje aikštėje pastatytas paminklas, atspindintis Žaslių herbo motyvus.
Ant Žaslių kultūros centro (Vytauto g. 38) galite apžiūrėti Leopoldo Godovskio bareljefą, kuris čia buvo atidengtas 2014 m. Šis žaslietis – Alberto Eisteino draugas, kompozitorius ir kairės rankos virtuozas.
Ant piliakalnio prie vieno iš trijų Žaslių ežerų stovi Šv. Jurgio bažnyčia (Bažnyčios g. 1). Bažnyčios šventoriuje galima aplankyti Antano Zaleskio tėvų egiptietiško stiliaus kriptą, V.Sladkevičiaus motinos kapą, Jėzaus, nešančio kryžių, koplyčią. Prie jos amžiną ramybę surado istorikas, kunigas Juozapas Stakauskas, Žaslių bažnyčios statytojas ir ilgametis klebonas Matas Cijūnaitis. Apžiūrėti bažnyčiai skirkite 15 min.
Šalia Žaslių bažnyčios, prie ežero, galite aplankyti slėnį, kur yra Žaslių ežero estrada. Tai patogi vieta suvalgyti atsivežtus pietus, pailsėti įpusėjus kelionei.
Iš Žaslių traukite į Guronis, kurie yra V.Sladkevičiaus gimtinė. Šiai vietovei apžiūrėti reikėtų numatyti apie 45 min. laiko. Nuo Guronių iki Žaslių būsimas kardinolas kiekvieną sekmadienį eidavo pėstute. Dviejų alkakalnių apsuptyje, prie kažkada stovėjusių kardinolo V.Sladkevičiaus tėviškės pastatų buvo sukurtas Rožinio slėpinių parkas. Koplytėlių apsuptyje pastatyta centrinė koplyčia, joje kartais vyksta pamaldos. Prie parko esančiame pastate galima aplankyti rožinių ekspoziciją.
Dešimčiai minučių užsukite į Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietę, kuri dažnai maišoma su Žaslių miesteliu, tačiau tai yra du skirtingi dalykai. Labiausiai į atmintį ši vieta įsirėžė dėl pačios tragiškiausios traukinio katastrofos Lietuvos istorijoje. Tragedijos vietoje stovi paminklas katastrofos aukoms.
Paparčiuose apžiūrėkite buvusį dominikonų vienuolyno pastatų ansamblį, vienuolyno kapinių koplyčią (45 min.).
Kažkada iš stovėjusio Paparčių dominikonų vienuolyno ansamblio liko tik vartų fragmentas ir kapinių koplyčia. Istorinė atmintis išlikusi, tad atvažiuoti, aplankyti ir pajusti kadaise čia tvyrojusią aurą gali visi norintys.
Pakaks dešimties minučių, kad apžiūrėtumėte vieną iš labai retų statinių Lietuvoje – kolumbariumą, stovintį Paparčių kaimo kapinėse. Tiksli jo pastatymo data nežinoma. Tačiau kolumbariume matomos 24 laidojimo nišos, išlikusios dvi memorialinės plokštės čia palaidotiems netolimo Našlėnų dvaro savininkams Siručiams su mirties datomis – 1833 m. ir 1848 m.
Paparčių Aušrinės Marijos vienuolynas – vienas uždariausių ir asketiškiausių moterų vienuolynų Lietuvoje. Vienuolyną sudaro 16 namelių, dar vadinamų ermitažais arba tiesiog celėmis. Vienas jų skirtas pasauliečiams, trokštantiems kurį laiką pabūti vienumoje. Tarp ermitažų yra mūrinės sienos, todėl net vienuolės akis į akį susitinka ypač retai. Atvykę žmonės visada gali užsukti į šalia esančią bažnytėlę ir ten pasimelsti. Šiam objektui skirkite apie 30 min. savo laiko.
Traukite į Laukagalio pusę. Siauru miško takeliu privažiuosite Laukagalio mitologinį akmenį. Pasak archeologo Petro Tarasenkos, šis akmuo – vienas įdomiausių Lietuvoje. Kalbama, kad ant jo šviečiant saulei šildosi pats velnias, tad neretai ir akmuo vadinamas „Velnio sostu“. Ant akmens išskaptuotas altorėlis, padarytos duobutės, kurios pagal visas proporcijas atitinka Didžiųjų grįžulo ratų išsidėstymą danguje. Pasiekti akmenį keliuku ir jį apžiūrėti skirkite pusvalandį.
Dar vienas keliukas mišku jus nuves į Europos mišką. Lietuvai įstojus į ES, Kaišiadorių miškų urėdijos ir Seimo iniciatyva buvo pasodintas pirmasis Europos miškas. Rudenį jis nusidažo Lietuvos trispalvės spalvomis. Pasidairyti po mišką pakaks 10 minučių.
Iš Europos miško važiuokite į Padalius. Jei turite apie 45 min., išmėginkite atrakciją – plaukite vieninteliu lyniniu keltu Lietuvoje. Jis žmones ir transportą kelia jau nuo XIX a. Tai – trumpiausias kelias iš Čiobiškio, Širvintų apylinkių, norint patekti į Kaišiadorių rajoną. Už keltą suaugusiajam reikės sumokėti eurą, vaikui iki 7 metų – nemokamai. Jei kelsitės su automobiliu, už transporto priemonę sumokėsite 3,5 euro. Padalių keltas veikia nuo 8 iki 20 val.
Būtent pro čia galite tęsti savo kelionę iki Kernavės arba Vilniaus.
Jei keliaudami šiuo maršrutu aplankysite visus objektus, turėkite omenyje, kad kelionė bus netrumpa – ji užtruks iki aštuonių valandų.
Keliaudami automobiliu nuo Žiežmarių iki Padalių nuvažiuosite apie 57 km. Jei jūsų automobilis varomas benzinu, kelionė jums kainuos apie 5,8 euro, jei dyzelinu – apie 5,3 euro.
