Žemaitijos regiono grožis nuo bokšto viršaus

Tačiau pavargusiems nuo saulės kaitros, mėgstantiems aktyvesnį poilsį ir norintiems per vasaros atostogas atrasti dar nepažintas vietas, rekomenduojama apsilankyti viename iš penkių Lietuvoje įkurtų nacionalinių parkų.

Iš visų pusių supantis giliausią, didžiausią ir bene gražiausią ežerą Žemaitijoje – Platelių, su salomis, pusiasaliais ir įlankomis, čia įsikūręs Žemaitijos nacionalinis parkas. Jame auga tankūs, ūksmingi eglynai, natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai. Piliakalnių, alkakalnių, šventviečių gausa mena senąją kultūrą. O pakelėse, laukuose pabirę koplytėlės, koplytstulpiai atskleidžia vietos gyventojų gyvenseną, tradicijas.

Jau kelerius metus kiekvienas parko lankytojas turi unikalią galimybę parko turtus apžiūrėti ne tik keliaudamas turistiniais maršrutais, bet viską stebėdamas iš viršaus – nuo 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto pastatyto prie Platelių ežero.

Žemaitijos nacionaliniame parke, apžvalgos bokštas įrengtas ant 165 metrų aukščio (virš jūros lygio) kalvos, vadinamos Sidabro arba Bugno kalnu. Bokšto statybos darbai baigti greičiau nei per metus laiko ir 2013 metais liepos mėnesį pakilti į apžvalgos bokštą galėjo kiekvienas parko lankytojas. Parko direkcijos kraštotvarkos ir informacijos skyriaus atstovo Stanislovo Vyšniausko teigimu, per metus laiko šiame bokšte apsilankė apie 5000 tūkstančius lankytojų.

Taigi užlipti į šį bokštą tikrai verta. Ir ne vien dėl to, kad apsilankymas jame yra nemokamas. Nuo apžvalgos aikštelės, į visas keturias pasaulio puses atsiveria nepakartojami, Žemaitijos etnografijos regiono istoriją menantys gamtos ir kultūros paminklai. Apie kiekvieną iš jų lankytojas gali pasiskaityti informaciniuose stenduose, įrengtuose apžvalgos bokšto viršuje.

Ne tik atsiverianti panorama, bet ir neįprasta, akį traukianti bokšto metalinė konstrukcija masina lankytojus jame apsilankyti. Bokštą galima pasiekti keliaujant 370 metų ilgio taku, perėjus tiltelį per upę ir įveikus laiptus. Aktyvesnio pažinimo mėgėjai kelionei gali rinktis dviračius, jiems numatytos specialios atokvėpio aikštelės su dviračių stovais.

Pradėjus savo kelionę suktais bokšto laiptais į viršų ir pasiekus apžvalgos aikštelę, prieš akis atsivers visas Žemaitijos nacionalinio parko gamtos grožis.

Pietų kryptimi, po kaire puse prie sodybos matoma senkapių kalvelė, Beržoto kaimo rytinis pakraštys, pasislėpęs už mišku apaugusios pelkės su Majuvkų kalneliu, Beržoro ežerą su sala, už jo – Stirbaitinės ir Beržoro miškai. Kadangi lietuviai ne itin mėgsta pelkes, tai puiki galimybė jas pamatyti iš viršaus.

Žvelgdami rytų kryptimi arčiausiai matomas mišku apaugęs Pilalės kalnelis, jį supanti Siberijos pelkė, už jos – laukymė, vadinama Ąžuolijomis, Šventorkalnio pusiasalis, Pilies salas, Pliksalė, Platelių ežeras, už jo, prie horizonto linijos – Paplatelės miškas.

Apžvelgdami šiaurės krypties panoramą iš kairės į dešinę, tolumoje matome mišku apaugusią kalvą, vadinamą Raizgių kalnu, arčiau – medžiais apaugusį, 185 metrų virš jūros lygio iškilusį Vismino (Asmino) kalną, Platelių dvaro sodybą su buvusio sodo ir parko želdiniais, ant Gargždo kalno įsikūrusios Platelių miestelio Parko gatvės sodybas, virš jų tolumoje – Kalnų Medsėdžių ir Šeirės miškus.

Žvelgiant vakarų kryptimi, tarp Beržoro, Pamedlinčių, Liepijų miškų matosi iškilusios kalvos, tarp kurių ir aukščiausia (188 m virš jūros lygio) Platelių apylinkių kalva, vadinama Pamedlinčių kalnu.

Apžiūrėję Žemaitijos nacionalinį parką iš aukštai, lankytojai kviečiami toliau pratęsti savo kelionę šiame, beveik 22 tūkst. ha ploto užimančiame parke. O ką pamatyti tikrai yra! Išskirtinumo nacionaliniam parkui suteikia legendomis bei padavimais apipinti gamtos paveldo objektai: septynios Platelių ežero salos, Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliai. Nacionaliniame parke auga storiausias Lietuvos uosis, o istorijos mylėtojai gali apsilankyti piliakalniuose, senosiose šventvietėse, senųjų gyvenviečių vietose. Taip pat abejingų nepaliekančiame Šaltojo karo muziejuje.

Žemaitijos nacionaliniame parke pastatytas apžvalgos bokštas ir jo pažinimui įrengta infrastruktūra finansuota Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“.