Latviai ribos smulkių kreditų išdavimą, lietuviai dar lūkuriuoja

Lietuvoje dar tik svarstoma

Lietuvoje jau daugiau nei metus svarstoma kaip apriboti smulkiuosius vartojimo kreditus, o Latvija jau kitų metų pradžios įves naujus reikalavimus kreditams.

Latvijos gyventoijai vartojimo kreditų nebegalės pasiimti naktimis. Be to, gyventojai bus apsaugoti nuo beviltiškai augančių skolų. Latvijos parlamentas apribojimo ir vartojimo kreditų palūkanų normas.

Tarptautinės bendrovės „4finance“, veikiančios Latvijoje, Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vadovas Kieranas Donnelly sako pritariantis tokiam reguliavimui.

„Mes pritariame tokiam reguliavimui, kuris apsaugo vartotojus, tačiau nesumažina konkurencijos ir neuždraudžia paslaugų, kurios, akivaizdu, žmonėms labai reikalingos“, – sakė K. Donnelly.

Latvijoje priimtos įstatymo pataisos numato, kad kreditai nebus teikiami nuo 23 iki 7 val. Be to, grąžinama kredito suma, įskaitant palūkanas, administravimo mokesčius, baudas, delspinigius, negali išaugti daugiau nei dvigubai.

Tikimasi, kad tai turėtų apsaugoti vartotojus nuo neatsakingo skolinimosi ir išvengti skoloms išaugti tiek, kad jų būtų neįmanoma grąžinti.

Palūkanas latviai skaičiuos ne metais, o dienomis. Kreditų palūkanos negalės viršyti 0,55 proc. dieną pirmąją savaitę, 0,25 proc. – antrąją savaitę ir ne daugiau nei 0,2 proc. naudojant kreditą ilgiau nei dvi savaites.

Ilgesnių nei trijų mėnesių trukmės kreditų palūkanos negalės būti didesnės nei 0,25 proc. per dieną.

Beje, sutapimas ar ne, panašūs kreditų apribojimai taikomi ir Didžiojoje Britanijoje. Šioje šalyje grąžinama suma taip pat negali išaugti daugiau nei du kartus ir taikomos dienos palūkanų ribos, tik didesnės – 0,8 proc.

„Stebėjome tai, kas vyko Latvijoje. Ten pagaliau priimti sprendimai“, – sakė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas.  Jo nuomone, Latvijos sprendimas apriboti dienos palūkanas, o ne bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN), kaip tai yra Lietuvoje, – sektinas pavyzdys.

„Galima diskutuoti dėl palūkanų dydžio, bet Latvijoje dabar vartotojams bus kur kas aiškiau, kiek kainuos kreditas. Lietuvoje ketinė norma neaiški daugeliui vartotojų ir net kai kuriems įstatymų leidėjams.

Be to, latviai rado būdą kaip apsaugoti vartotojus nuo prasiskolinimo. Tai veikia ir Didžiojoje Britanijoje“, – sakė L. Valickas.

Lietuvos bankas siūlo vartojimo kreditams nustatyti 50 proc. kredito kainos metinės normos, taikyti dviejų dienų „atšalimo“ laikotarpį nuo prašymo pateikimo iki kredito suteikimo. Taip siekiama apsaugoti vartotojus nuo augančių skolų.

„Turime begalę atvejų, kuomet yra ciniškai nesilaikoma teisės aktų, kuomet netinkamai vertinami vartojimo kredito vartotojų mokumo reikalavimai. Gauname begalę laiškų tiek iš pačių kreditų davėjų, tiek iš jaunų žmonių tėvų, senelių artimųjų kurie ragina imtis priemonių, nes jaunus žmones pastūmėja link savižudybės, kuomet jie negali išsimokėti skolų“, – „Žinių radijui“ sakė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

„Kai Lietuvos banko atstovai prabyla populistine retorika, tai kelia nerimą. Begalė – poetinis terminas, tačiau statistika nepadarytų tokio įspūdžio.

Juk pats Lietuvos bankas pateikia statistiką, kad pernai dėl smulkių kreditų sulaukė 18 skundų. Tai vadinama begale. Bankas taip pat baudžia įmones, kurios nesilaiko reikalavimų. Bet tokių baudų, tikriausiai, irgi kelios dešimtys, kaip per metus išduodami keli šimtai tūkstančių smulkių kreditų“, – stebėjosi Liutauras Valickas.