Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis
2014 m. sudarė 527,2 euro ir, palyginti su ankstesniais metais,
padidėjo 5,2 proc., arba 26 eurais.
Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į
vartotojų kainų pokyčius) 2014 m. šalies ūkyje augo 5,1 proc.
2014 m. bruto darbo užmokestis sparčiau augo privačiajame
sektoriuje – padidėjo 5,4 proc. ir sudarė 654,9 euro, o valstybės
sektoriuje padidėjo 4 proc. ir sudarė 721,3 euro. Darbo užmokesčio
atotrūkis tarp valstybės ir privačiojo sektorių per metus sumažėjo
6 eurais ir sudarė 66 eurus.
Valstybės sektoriuje neto darbo užmokestis didėjo 4,4 proc.,
arba 23 eurais, ir sudarė 558,8 euro, privačiajame sektoriuje – 5,9
proc., arba 28 eurais, ir sudarė 511,0 euro.
Privačiajame ir valstybės sektoriuose realusis darbo užmokestis
augo atitinkamai 5,8 ir 4,3 proc.
2014 m. darbo užmokesčio augimui įtakos turėjo dalies kultūros
darbuotojų darbo užmokesčio padidinimas, nuo 2014 m. spalio 1 d.
padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidėjęs darbo užmokestis
valstybės tarnautojams (vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą) ir
kitos priežastys. Neto darbo užmokesčio, palyginti su bruto darbo
užmokesčiu, spartesniam augimui minėtu laikotarpiu įtakos turėjo
nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitusi LR gyventojų pajamų mokesčio
įstatyme nustatyta neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo
neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2014
m., palyginti su 2013 m., didėjo visų ekonominės veiklos rūšių,
ypač – informacijos ir ryšių (7,9 proc.), žemės ūkio,
miškininkystės ir žuvininkystės (7,6 proc.), meninės, pramoginės ir
poilsio organizavimo (7,5 proc.) veiklos įmonėse. Kitų veiklų
įmonėse darbo užmokestis kilo lėčiau. Lėčiausiai darbo užmokestis
didėjo švietime ir elektros, dujų, garo tiekimo ir oro
kondicionavimo veiklos įmonių darbuotojams, atitinkamai 1,3 ir 1,9
proc.
Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išlieka
finansinės ir draudimo veiklos, informacijos ir ryšių, elektros,
dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonėse, kuriose darbo
užmokestis atitinkamai 1,9, 1,7 ir 1,4 karto viršijo šalies ūkio
vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį.
2014 m. mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų
įmonių darbuotojai (jų darbo užmokestis buvo daugiau nei trečdaliu
(38,4 proc.) mažesnis už šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo
užmokestį.
Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant
individualiąsias įmones, 2014 m. sudarė 1 215,5 tūkst., valstybės
sektoriuje – 389,8 tūkst. (32,1 proc. šalies ūkio darbuotojų),
privačiajame sektoriuje – 825,7 tūkst. (67,9 proc. šalies ūkio
darbuotojų).
Palyginti su 2013 m., šalies ūkyje darbuotojų skaičius padidėjo
2,5 proc. (29,9 tūkst.): privačiajame sektoriuje padidėjo 4,2 proc.
(33,3 tūkst.), o valstybės – sumažėjo 0,9 proc. (3,4 tūkst.).
2014 m. ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius sudarė
221,0 tūkst., arba 18 proc. šalies ūkio darbuotojų, ir, palyginti
su 2013 m., padidėjo 3,4 proc.
Vidutinis darbuotojų skaičius 2014 m., palyginti su 2013 m.,
didėjo beveik visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, išskyrus
finansinės ir draudimo veiklos bei švietimo. Labiausiai vidutinis
darbuotojų skaičius padidėjo profesinės, mokslinės ir techninės bei
administracinės ir aptarnavimo veiklų įmonėse (atitinkamai 5,2 ir 5
proc.), o labiausiai sumažėjo finansinės ir draudimo veiklos
įmonėse (1,7 proc.).
