Praėjusią savaitę DNB bankas paskelbė imsiantis 30 centų mokestį už kiekvieną išgryninimo operaciją. SEB ir „Swedbank“ mokestį skaičiuoja nuo tam tikros sumos. Pavyzdžiui, SEB apmokestina daugiau nei 500 eurų per mėnesį išgryninimą.
Premjeras sako neigiamai vertinantis bankų sprendimą apmokestinti didesnių sumų išgryninimą bankomatuose.
„Vertinu labai neigiamai ir atsimenu, kada Lietuvos banko
valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, tvirtinamas Seime
susitikinėjo su Seimo nariais frakcijose, komitetuose, – aš tuo metu
buvau biudžeto ir finansų komiteto narys, – jo pirmas iškeltas tikslas
buvo suvaldyti bankų įkainių augimą.
Ir po to turėjome ne vieną pokalbį. Kol kas Lietuvos bankas
kažkodėl nesuranda jokių instrumentų, kaip visa tai suvaldyti ir
sutvarkyti“, – pirmadienį Vilniuje žurnalistams sakė
A.Butkevičius.
„Jam aiškiai duota užduotis, kad šita užduotis, kuri
jau seniai Lietuvos bankui yra suformuotas, būtų įgyvendinta
iki galo, nes šiuo metu nematome jokių teigiamų susitarimų su
komerciniais bankais“, – pridūrė premjeras.
Lietuvos bankas – bejėgis
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas premjero kritiką atrėmė tuo, kad Lietuvos bankui šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės reguliuoti finansinių paslaugų kainų.
„Dabartinė situacija – dominuojantis atsiskaitymas grynaisiais – netenkina nei Vyriausybės, nei Lietuvos banko, nei komercinių bankų. Bankai užstrigę blogoje pusiausvyroje: norėdami paskatinti žmones naudotis elektroniniais pinigais, didina įkainius už pinigų išgryninimą“, – kalbėjo M.Jurgilas.
Pasak jo, Lietuvos bankas ir Finansų ministerija prieš mėnesį Vyriausybei yra pateikę siūlymą, pagal kurį paslaugų paketas: kredito pervedimas, tiesioginis debetas, pinigų įskaitymas į sąskaitą, pinigų išgryninimas – per mėnesį kainuotų, tarkime, ne daugiau nei 2 eurai.
Per kelias savaites šis Lietuvos banko projektas bus atiduotas svarstyti rinkos dalyviams. Greičiausiai šis sumanymas galėtų būti įgyvendintas šių metų rudenį.
„Yra ir kitas kelias – piginti atsiskaitymus elektroniniu būdu“, – vietoj paslaugų grynaisiais branginimo siūlė M.Jurgilas.
Rinkos dalyviai ne kartą yra pastebėję, kad Lietuvoje atsiskaitymai grynaisiais yra pernelyg paplitę. Pavyzdžiui, Lietuvoje 81 proc. atsiskaitymų vyksta grynaisiais arba dvigubai daugiau nei Estijoje. Manoma, kad tai rodo didelę šešėlinę ekonomiką.
Daro ką nori
Bankai savarankiškai nustato ribojimus pinigų gryninimo operacijoms.
„Swedbank“ klientai per mėnesį nemokamai gali išsigryninti 580 eurų. Viršijus šią sumą, už kiekvieną operaciją imamas 0,4 proc. mokestis.
„Šiuo metu jokių naujienų apie mūsų banko paslaugų įkainių pokyčius neturime. Manome, kad šiai dienai banko paslaugų kainodara yra optimali ir atitinka rinkos situaciją“, – lrytas.lt sakė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
Šis bankas pinigų gryninimo įkainius koregavo prieš dvejus metus.
Praėjusios savaitės pabaigoje apie keičiamus įkainius pranešė DNB bankas. Nuo rugpjūčio 1 dienos DNB banko debetines korteles turintys klientai už pinigų gryninimą bankomatuose mokės po 30 euro centų už vieną operaciją. Per mėnesį DNB bankomate išgryninus daugiau kaip 500 eurų, kiekviena papildomai išgryninta suma bus apmokestinta 0,3 proc., bet ne mažesniu nei 30 euro centų mokesčiu.
SEB banko klientai prie naujovės taikysis jau nuo liepos 9-osios. Klientams, turintiems mokėjimo kortelėms, į kurių sąskaitas yra pervedamas asmens darbo užmokestis, bus nustatytas 500 eurų, o paslaugų planų naudotojams – 800 eurų per mėnesį nemokamas pinigų išgryninimo naudojantis bankomatais limitas.
Per mėnesį pasiėmus didesnę pinigų sumą bankomate nei nustatytas limitas, kaip ir anksčiau, bus taikomas 0,4 proc. mokestis, skaičiuojamas nuo limito perviršio sumos.
Bankai nurodo, kad grynųjų kiekius mažina, skatindami
gyventojus naudotis kortelėmis. Nemokamai nuo 5 iki 100 eurų bankų
klientai gali išgryninti parduotuvių „Maxima“ ir „Iki“
kasose, perkant už daugiau nei 5 eurus.
Banko „Nordea“ auksiniai klientai gali nemokamai išgryninti iki 870 eurų per mėnesį, o viršijus šią sumą taikomas 0,4 proc. mokestis, bet ne mažiau kaip 0,29 euro. Bankas skelbia, kad kiti klientai už išgryninimą moka 0,4 proc., bet ne mažiau kaip 0,29 euro. Anot banko atstovo Vaidoto Cucėno, tokias kainas „Nordea“ taiko nuo 2013-ųjų.
Senjorams „Iki“ Premija „Nordea“ banke mokėjimo kortelė yra išduodama nemokamai, taip pat su šia kortele senjorai gali per mėnesį nemokamai išgryninti iki 870 eurų. O visi kiti banko klientai, pirkdami „Iki“ tinklo parduotuvėse ne mažiau nei už 5 eurus, nemokamai gali išsigryninti iki 100 eurų.
„Danske Bank“ klientai, kurie turi „MasterCard Business“, už kiekvieną pinigų gryninimo operaciją, sumoka 0,4 proc. nuo sumos arba ne mažiau nei 0,87 euro. Turintieji “MasterCard Corporate Classic“, “MasterCard Corporate Gold“, “MasterCard Corporate Platinum“ – 1,5 proc., bet nemažiau nei 1,45 euro. Gryninimo mokestis iš „Danske Bank“ debetinių kortelių mokestis yra 0,4 proc, minimali suma – 0,29 euro.
„Pastebime, jog vis daugiau „Danske Bank“ klientų reikalingas bankines operacijas atlieka internetu – šiuo metu dauguma banko klientų naudojasi „Danske ebanku“, o beveik visus pavedimus atlieka internetu“, – sakė banko atstovė Daiva Taučkėlaitė.
Lietuvos banko įstatymas skelbia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir valstybės institucijos privalo gerbti Lietuvos banko nepriklausomumą ir nesiekti daryti įtaką Lietuvos bankui ir Lietuvos banko tarnautojams, kai jie vykdo savo pareigas.
„Mes apgailestaujame dėl premjero žodžių“, – pirmadienį užsiminė Lietuvos banko atstovai.
