Elektroninė prekyba – sparčiai plintantis prekių ir paslaugų pardavimo būdas. 2013-2014 m. Lietuvoje internetu apsipirko kas ketvirtas mūsų šalies gyventojas. Todėl matydama šio sektoriaus augimo tendencijas ir įžvelgdama galinčią atsiverti mokesčių slėpimo terpę, Valstybės kontrolė ir atliko auditą.
„Noriu atsakingai įspėti ateities vyriausybes, jog dabartinis mokesčių surinkimo mechanizmas negarantuoja, kad Lietuva gaus visą jai priklausantį pridėtinės vertės mokestį už elektronines paslaugas. Be to, šis klausimas dažnai peržengia nacionalinio teisinio reglamentavimo ribas. Suprasdami, kad savam krašte pranašais nebūsime, imsimės iniciatyvos, kad jis būtų iškeltas Europos Sąjungos lygmeniu“, – sako valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Jis taip pat pažymi, kad nors Lietuvos institucijos ir diegia elektroninės prekybos kontrolės naujoves, atsiritant plačiai šios prekybos bangai, pavienių institucinių iniciatyvų nepakaks.
Anot auditorių, elektroninės prekybos kontrolėje dalyvaujančios institucijos turėtų imtis veiksmų, kad būtų sukurtas mechanizmas, užtikrinantis koordinuotą dalijimąsi sukaupta elektroninės prekybos kontrolės patirtimi. Priešingu atveju kyla darbų dubliavimo, neracionalaus išteklių panaudojimo rizika. Dar prieš porą metų buvo siūloma pasirašyti susitarimus, kurie įgalintų pažeidimus tiriančias institucijas keistis informacija, ir įkurti nuolatinę tarpinstitucinę darbo grupę, kurios nariai kartu tirtų pažeidimus elektroninės prekybos srityje. Deja, kaip pažymi Valstybės kontrolė, nei viena iš šių pasiūlytų prevencijos priemonių nebuvo įgyvendinta.
Taip pat, auditorių vertinimu, kyla nemažai praktinių klausimų dėl už elektronines paslaugas gaunamų pridėtinės vertės mokesčio pajamų kontrolės ir dėl sąlygų sudarymo paslaugų teikėjams tinkamai vykdyti jų mokestines prievoles. Šie klausimai esą turėtų būti sprendžiami Europos Sąjungos lygmeniu. Valstybės kontrolė savo įžvalgas, ateityje galinčias tapti rimtomis problemomis, perduos Europos audito rūmams.
