Elektroninė prekyba – sparčiai plintantis prekių ir paslaugų
pardavimo būdas. 2013-2014 m. Lietuvoje internetu apsipirko kas
ketvirtas mūsų šalies gyventojas. Todėl matydama šio sektoriaus
augimo tendencijas ir įžvelgdama galinčią atsiverti mokesčių
slėpimo terpę, Valstybės kontrolė ir atliko auditą.
„Noriu atsakingai įspėti ateities vyriausybes, jog dabartinis
mokesčių surinkimo mechanizmas negarantuoja, kad Lietuva gaus visą
jai priklausantį pridėtinės vertės mokestį už elektronines
paslaugas. Be to, šis klausimas dažnai peržengia nacionalinio
teisinio reglamentavimo ribas. Suprasdami, kad savam krašte
pranašais nebūsime, imsimės iniciatyvos, kad jis būtų iškeltas
Europos Sąjungos lygmeniu“, – sako valstybės kontrolierius Arūnas
Dulkys.
Jis taip pat pažymi, kad nors Lietuvos institucijos ir diegia
elektroninės prekybos kontrolės naujoves, atsiritant plačiai šios
prekybos bangai, pavienių institucinių iniciatyvų nepakaks.
Anot auditorių, elektroninės prekybos kontrolėje dalyvaujančios
institucijos turėtų imtis veiksmų, kad būtų sukurtas mechanizmas,
užtikrinantis koordinuotą dalijimąsi sukaupta elektroninės prekybos
kontrolės patirtimi. Priešingu atveju kyla darbų dubliavimo,
neracionalaus išteklių panaudojimo rizika. Dar prieš porą metų buvo
siūloma pasirašyti susitarimus, kurie įgalintų pažeidimus
tiriančias institucijas keistis informacija, ir įkurti nuolatinę
tarpinstitucinę darbo grupę, kurios nariai kartu tirtų pažeidimus
elektroninės prekybos srityje. Deja, kaip pažymi Valstybės
kontrolė, nei viena iš šių pasiūlytų prevencijos priemonių nebuvo
įgyvendinta.
Taip pat, auditorių vertinimu, kyla nemažai praktinių klausimų
dėl už elektronines paslaugas gaunamų pridėtinės vertės mokesčio
pajamų kontrolės ir dėl sąlygų sudarymo paslaugų teikėjams tinkamai
vykdyti jų mokestines prievoles. Šie klausimai esą turėtų būti
sprendžiami Europos Sąjungos lygmeniu. Valstybės kontrolė savo
įžvalgas, ateityje galinčias tapti rimtomis problemomis, perduos
Europos audito rūmams.