Asociacijos duomenimis, per pirmus tris šių metų mėnesius 11 asociacijai priklausančių įmonių išdavė šeštadaliu mažiau smulkių vartojimo kreditų nei 2014 metų I ketvirtį. Tiek pat
mažėjo ir išduotų smulkiųjų kreditų suma.
„Mažėjimo tendenciją smulkiųjų vartojimo kreditų rinkoje
stebime jau visus metus. Mūsų narių per ketvirtį išduotų smulkiųjų
kreditų iki 290 eurų suma yra mažiausia per pastaruosius dvejus
metus.
Praėjusiais metais užfiksuota smukimo tendencija nesikeičia
ir šiemet. Gali būti, kad tai lemia ir pasikeitusi ekonominė
situacija įvedus eurą“, – sako LSVKA prezidentas Liutauras
Valickas.
Pirmąjį šių metų ketvirtį apie 70 proc. smulkiųjų vartojimo
kreditų rinkos užimančios LSVKA narės suteikė 115 tūkstančių
smulkiųjų kreditų, kurių suma nesiekė 12 mln. eurų.
Vidutinė kredito suma – 102 eurai. LSVKA duomenimis, 41 proc. visų kredito
gavėjų prašo 50 eurų kredito, iki 100 eurų skolinasi 63 proc.
klientų. Tik penktadalis vartotojų skolinasi didesnę nei 200 eurų
sumą. Tačiau pastebima tendencija, kad auga išduodamų kreditų
sumos.
Pastebima, kad per metus net 18 proc. sumažėjo jaunesnių nei 25
metų amžiaus LSVKA narių klientų. Taip pat ketvirtadaliu sumažėjo
sudarytų smulkiųjų vartojimo kreditų sutarčių, pagal kurias skola
buvo perduota išieškoti tretiesiems asmenims.
„Smunkant smulkiųjų vartojimo kreditų paklausai, įmonės
priverstos konkuruoti dėl klientų mažindamos paslaugų kainą ir
siekdamos pritraukti tuos kreditų gavėjus, kurių galimybės grąžinti
pasiskolintą sumą nekelia abejonių.
Dėl to mūsų narių vidutinė bendros vartojimo kredito kainos metinė
norma (BVKKMN) nuosekliai mažėja ir neviršija 150 proc., kai, palyginti, 2013 metų pradžioje
ji siekė 195 proc.“, – sako L. Valickas.
Į BVKKMN įtraukiamos visos su kredito išdavimu susijusios
sąnaudos: mokumo vertinimas, kredito administravimas, bankinių
pavedimų paslaugos ir kt.
L. Valicką stebina aktyvūs politikų bandymai dirbtinai apriboti
kreditų kainą, nes tai pažeistų laisvos ūkinės veiklos ir
konkurencijos principus. Smulkiųjų vartojimo kreditų įmonės moka
mokesčius, remia sportą ir kultūrą, kuria darbo vietas.
Dalis įmonių būtų priverstos pasitraukti iš rinkos, nes teikti smulkiųjų
vartojimo kreditų paslaugą taptų nuostolinga. Tačiau pranašumą
įgytų kitos analogiškas paslaugas teikiančios ir ribojimus
apeinančios bendrovės bei nelegalūs skolintojai.
„Tyrimai rodo, kad vartotojai paslaugą renkasi pirmiausia pagal
mažiausios kainos kriterijų. Vartojimo kreditus Lietuvoje
oficialiai teikia per 50 įmonių, kurios tarpusavyje konkuruoja dėl
klientų paslaugos kaina ir kokybe, kaip ir kitose verslo srityse.
Įvedus nepamatuotus ribojimus legaliai nebebūtų teikiami patys
mažiausi, bet populiariausi 50-100 eurų kreditai.
Taip vartotojai būtų priversti skolintis didesnes sumas, kurių jiems nereikia ir
realiai sumokėti daugiau palūkanų arba, negalėdami gauti didesnės
sumos, skolintųsi šešėlinėje rinkoje“, – paaiškino L. Valickas.
