Technologijų amžiuje vis daugiau autorinio turinio privalo atsidurti internete tam, kad pasiektų platesnę auditoriją. Tačiau su didesne sklaida pakito ir vartotojų elgsena. Už lengvai skaitmeninėje erdvėje pasiekiamą turinį ne visi nori susimokėti.
Apie šiuolaikinius iššūkius, kylančius autoriams, prodiuseriams ir platintojams, diskutavo internetinio piratavimo problemos sprendimų ieškančio klasterio „Clear Digital Eorld“ konferencijos dalyviai ir svečiai.
Muzikos srities verslininkas Markas Adamas Haroldas kalba tiesmukai: internete nėra galimybės apsaugoti savo teises pastačius sieną, todėl šią funkciją turi atlikti teisinė siena.
„Mes milijoną kartų sakome: „Lietuva yra maža šalis.“ Tačiau Jamaika taip pat yra maža, neturtinga šalis, bet septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje būtent ji ėmė keisti pasaulio muzikos istoriją, išrasdama regio muziką.
Bobas Marley padarė didžiausią įmanomą reklamą savo šaliai, tad kodėl mes, lietuviai, negalime turėti savojo Marley? – retoriškai klausė M.A.Haroldas. – Kvaila manyti, kad pasaulį sudominsi tik darydamas taip, kaip daro kiti.
Kas žino, gal kanklės sudomins tūkstantį muzikos gerbėjų Japonijoje? Svarbu ieškoti talentingų atlikėjų, kompozitorių ir užsiimti jų eksportu – tai padės didinti Lietuvos kūrėjų žinomumą bei bendrąjį vidaus produktą.“
Kompozitorius, atlikėjas ir dainų autorius Andrius Mamontovas – vienas labiausiai autoriaus ir gretutines teises saugančių menininkų.
Konferencijoje jis pristatė naujus reklamos klipus, kuriuose už įsigyjamas prekes tiesiog paploja, ir išreiškė poziciją, kad įrašyti albumą yra toks pats darbas, kaip ir surinkti automobilio variklį ar pastatyti namą.
„Bėda ta, kad didžioji šio darbo dalis visai kaip ledkalnyje yra nematoma.
Tai intelektinis darbas, dažnai besivystantis tiesiog galvoje, tačiau lygiai taip pat suteikiantis kūrėjui teisę į atlyginimą. Kartu su internetu užaugusi jaunoji karta mano, kad tarp interneto ir nemokamo turinio egzistuoja lygybės ženklas. Kol šio požiūrio nepakeisime, tol matysime vis mažėjantį profesionalumo lygį muzikos pasaulyje“, – kalbėjo A.Mamontovas.
Konferencijos dalyviai sutarė, kad didžiausia mažėjančių pajamų, o kartu ir smunkančio profesionalumo priežastis yra piratavimas, o pagrindinis šios veiklos simbolis – interneto tinklalapis Linkomanija.lt.
Anot pašnekovų, kol šis puslapis veikia, visi kiti darbai tėra apsimestinis neefektyvios veiklos dangstymas.
Tai yra didžiausia piratų svetainė, kurioje net 98 procentai turinio platinama be teisių turėtojų sutikimo.
Vis dėlto rasti sprendimą, kuris būtų ir teisiškai teisingas, ir atitiktų autorių bei platintojų lūkesčius, nėra lengva. Todėl bandoma eiti kitais keliais – „Linkomanijos“ savininkus apkaltinti mokesčių vengimu ir neteisėtu asmens duomenų tvarkymu.
Anot A.Mamontovo, būtų prasminga paviešinti jų vardus ir pavardes, kad visi žinotų, kas konkrečiai pelnosi iš šios svetainės veiklos.
Atlikėjas prisiminė atvejų, kai nusprendęs savo naujai įrašytą albumą leisti siųstis nemokamai sulaukė reakcijos, esą vis tiek geriau pasivogti iš piratinio tinklalapio.
Klasterio „Clear Digital World“ (CDW) rinkodaros vadovas Romanas Matulis mano, kad sprendimai kovojant su piratavimu ir autoriaus teisių pažeidimais turėtų būti kompleksiniai.
„Viena vertus, valstybės vadovams reikia nustoti apsimetinėti, kad šios problemos nėra, ir pagaliau priimti politinį sprendimą įkurti vieną IPR (intelektinės nuosavybės teisių) instituciją, kuri ir būtų atsakinga už visas šias sritis.
Kita vertus, kūrėjai turėtų patys aktyviau stebėti rinką ir dažniau kreiptis į teisėsaugą pamatę, kad jų kūriniais nelegaliai dalijamasi. Mūsų klasteris pasirengęs jiems padėti – konsultuoti teisiniais, technologiniais bei kitais klausimais ir nukreipti tinkamu keliu“, – sakė R.Matulis.
