Labiausiai dėl to, kad neturi atsarginio plano, išgyvena vaikus auginančios moterys, o mažiausiai finansiškai saugios jaučiasi bedarbės, pensininkės ir namų šeimininkės. Labiausiai užtikrintos ateitimi – vadovės ir specialistės. 43 proc. minėjo, kad moterys finansiškai saugios nesijaučia dėl to, jog gauna mažas nuolatines pajamas, 27 proc. – kad turi skolų.
Iš tyrimo, kurį Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atliko „Spinter“ tyrimai, matyti, kad saugiausiai jaučiasi Panevėžio apskrities, ypač nesaugios – Marijampolės apskrities moterys. Panevėžyje 47 proc. partnerį turinčių moterų nesijaučia finansiškai saugios, Marijampolėje – 71 proc.
Vilniaus apskrities rodikliai nuo Panevėžio skiriasi vienu procentu. Čia finansiškai saugiai nesijaučia 48 proc. moterų, Šiaulių apskrityje – 49 proc., Telšių, Kauno ir Alytaus apskrityse – 50 proc. 58 proc. moterų Klaipėdos apskrityje, gyvenančios su partneriu, nesijaučia finansiškai saugios, 65 proc. Utenos apskrityje, 67 proc. – Tauragės apskrityje.
„Prarasti gerą darbą kur kas baisiau, nei prarasti darbą su minimaliu užmokesčiu“, – skaičius komentavo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Moterų apklausa, rodo, jog 62 proc. atvejų vyras už moterį uždirba daugiau, 27 proc. moterų nurodė, jog su partneriu uždirba vienodai, o 11 proc. moterų teigė, kad jos pačios yra šeimos maitintojos.
Nesaugiai jaučiasi ir vyrai, bet...
„Finansiškai nesaugiai jaučiasi ir vyrai: tavo išsilavinimas vis dar negarantuoja, kad ryt poryt turėsi darbą. Tačiau būti moterimi mūsų visuomenėje – vis dar sunkinanti aplinkybė. Moteris vis dar laikoma rizikinga darbo jėga: jei esi jauna, yra rizika, kad turėsi vaikų, jei turi vaikų, vadinasi, tu būsi ta, kuri slaugys vaiką susirgus“, – kalbėjo Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskaitė.
Pasak jos, vidutinis moterų darbo užmokestis tebėra mažesnis nei vyrų, vis dar gajus požiūris, jog vyras – šeimos maitintojas, o moteris – keturių kampų laikytoja. Be to, moterų daugiau tarp bedarbių.
Anot M.Jankauskaitės, teigdami, kad vyras – pagrindinis šeimos maitintojas, neįvertiname darbo, kurį padaro moteris buityje. Akivaizdu, kad tas partneris, kuriam tenka buities darbų liūto dalis, negalės tiek laiko skirti karjerai ar panašiai.
Patiki buitinius klausimus
Iš moterų, kurios saugiau jaustųsi turėdamos tvirtą finansinę ateitį, ypač daug buvo bedarbių, namų šeimininkių, mažesnių miestų gyventojų.
Visiškai finansiškai saugios jautėsi 9 proc. apklausoje dalyvavusių moterų, 36 proc. – kad jaučiasi greičiau finansiškai saugios nei nesaugios.
Netekti svarbiausio pragyvenimo šaltinio mažiausiai baiminasi 46-55 m. amžiaus moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą, gyvenančios didmiestyje ir dirbančios kaip specialistės ar tarnautojos.
Didžioji dalis – 73 proc. – moterų didesnį saugumo jausmą siejo su užtikrinta finansine ateitimi. Artimųjų palaikymas saugesnėms padėtų jaustis 65 proc. moterų, gera savijauta – 62 proc.
„Visuomenė vyrus skatina ekonomiškai įsitvirtinti, siekti karjeros, o moterims perša mintį, kad apsirūpinti iki gyvos galvos gali tik sėkmingai ištekėjus. Padėtis, kai moteris savo finansinį saugumą atiduoda į vyro rankas, o pati situacijos nekontroliuoja, lemia nuolatinį finansinio nesaugumo jausmą ir nuolatinį gyvenimą ant ugnikalnio. Moterys sprendžia buitinius finansinius klausimus, o į ilgalaikius finansinius sprendimus neįtraukiamos“, – komentavo M.Jankauskaitė.
