Gyvybės draudimo rinka 2014-aisiais gerokai praplėtė savo valdas: pasirašytos įmokos sudarė 215 mln. eurų – net 18,6 proc. daugiau nei 2013-aisiais.
Užtat ne gyvybės draudikai savo įmokų kraitį per metus sugebėjo paauginti vos procentu – iki 385,8 mln. eurų. Mat kone visos šio sektoriaus bendrovės praėjusiais metais buvo įsivėlusios į kainų karą, kilusį dėl rinkoje bręstančių perėmimų.
Kadangi sandoriai dar nėra baigti, tikėtina, kad kainų pjautynės vyks ir šiais metais.
Pernai buvo pranešta apie tai, kad Lenkijos PZU kompanija iš britų „Roayl & Sun Alliance“ perka „Lietuvos draudimą“. Lenkai jau anksčiau mūsų šalyje turėjo įsteigę bendrovę „PZU Lietuva“.
Tarp pastarosios ir „Lietuvos draudimo“ vadovybės kilo savotiška konkurencija – kas liks vadovauti?
„Artėjant sandoriui įmonės kaip įmanydamos stengėsi padidinti savo rinkos dalį, o tai greitai galima padaryti tiktai mažinant kainas. Kiekvienas vadovas norėjo parodyti esąs svarbesnis, siekė pademonstruoti, kad jo įmonės apyvarta geresnė.
Visi vienas kitą stumdė, antai „Lietuvos draudimas“ netgi nusprendė grįžti į vežėjų draudimo rinka.
Aišku, nuošalyje nestovėjo ir kiti konkurentai. „Ergo“ bandė didinti transporto draudimo rinkos dalį, BTA – įsiterpti į turto draudimo ir kitus sektorius“, – pasakojo vienos didžiausių šalies draudimo brokerių kontorų „Balto Link“ generalinis direktorius Robertas Šaltis.
Ypač aštri konkurencija buvo platinant su automobiliais susijusius draudimo produktus. Antai privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmokų per metus pasirašyta 135,3 mln. eurų – 0,4 proc. mažiau nei 2013aisiais, nors sutarčių skaičius ūgtelėjo 1,4 proc. Akivaizdu, kad per metus vidutinė poliso kaina sumažėjo.
Tačiau dar labiau turėjo džiaugtis transporto priemonių draudimo (kasko) sutartis sudarę klientai, nes kaina krito daug smarkiau. Mat pernai šio draudimo įmokų pasirašyta 87,7 mln. eurų – 1,4 proc. mažiau nei užpernai, tačiau pačių sutarčių skaičius per metus šoktelėjo net 10,8 proc.
Pasak „Balto Link“ vadovo, kol kas akivaizdu, kad nepaskelbtą karą laimėjo „Lietuvos draudimo“ komanda, vadovaujama Kęstučio Šerpyčio.
„Tačiau dabar naujiesiems akcininkams jie turės parodyti ne tik rinkos dalį, bet ir pelningumą. Tai gali būti gerokai sudėtingiau“, – įspėjo R.Šaltis.
Ar šiais metais galima tikėtis kainų karo pratęsimo? Tikriausiai. Juk ne veltui kai kurių įmonių vadovai įspėjo, kad 2015-ieji jiems gali būti nepelningi.
Tiesa, praėjusieji metai šiuo atžvilgiu nebuvo tokie prasti, kaip galima pamanyti: nuostolingai dirbo tik dvi iš penkiolikos ne gyvybės draudimo įmonių.
Be to, kol kas nėra baigtas „PZU Lietuva“ verslo dalies perėmimo į Norvegijos „Gjensidige“ rankas sandoris. Nėra aišku, kas vadovaus „pastorėjusiai“ įmonei.
„Šiuo atveju vėl daug ką gali lemti abiejų bendrovių vadovybės veiksmai. Iki šiol „Gjensidige“ į aršias rinkos dalybas kainų karuose nesiveldavo, nes įmonei buvo svarbesnis pelnas.
Tačiau artėjant susijungimui ši pozicija gali ir pasikeisti.
Bet kuriuo atveju nuolaidos liks, kainų karas nesiliaus. Juk jei pernai tokiomis sąlygomis buvo uždirbta pelno, tai galima dar pasigalynėti“, – svarstė „Balto Link“ vadovas R.Šaltis.
