Projekto pranešu.lt vadovės Eglės Kybartienės teigimu, vartotojas greičiau pastebi padidėjusias kainas, negu tas, kurios nekito ar kito labai mažai. Paradoksalu, bet kokio nors „akcijinio“ produkto, pavyzdžiui, pieno, sumažėjusios kainos vartotojas iš viso nelinkęs laikyti to produkto kainos mažėjimu. Tad nemaža dalis vartotojų linkę manyti, kad kainos po euro įvedimo nepasikeitė ar net kilo, nors objektyvūs statistiniai duomenys to nepatvirtina.
„Momentinis tam tikrų prekių nukainavimas prekybos centruose vartotojams nesukelia jausmo, kad yra įvykęs prekių atpigimas. Priešingai, vartotojai renkasi prekes, kurioms yra paskelbtos akcijos, nes jos tuo metu yra pigesnės už kitus produktus, savo kaina atrodančius brangiau už atpigintuosius. Kitaip tariant, akcijų medžioklė vartotojui reiškia, kad visa kita, kas ne akcija, yra brangu“, – vartotojų pasirinkimo įpročius komentavo pranešu.lt projekto vadovė Eglė Kybartienė.
Projektą vykdančios asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio teigimu, sakyti, kad kainos vienareikšmiškai kilo, pagrindo taip pat nėra.
„Keičiant litus į eurus vartotojų lauktas staigus kainų šuolis taip ir neįvyko. Nors kai kurie verslininkai prieš įvedant eurą buvo linkę apvalinti kainas savo naudai, ką rodo ir pranešu.lt portalo lankytojų atsiųsta informacija, didesnė dalis verslininkų sąžiningai vertė kainas litais į kainas eurais“, – sakė K.Kupšys.
Pranešu.lt portalo lankytojai į svetainėje esantį interaktyvų žemėlapį patalpino fotografijų, fiksuojančių tiek kainos stabilumo, tiek jos kritimo atvejų. Pavyzdžiui, penkiolikos procentų riebumo „Senolių“ grietinė viename prekybos centrų prieš euro įvedimą kainavusi 3 litus ir 19 centų arba 92 eurocentus, po euro įvedimo kainuoja 3 litus 18 centų arba tuos pačius 92 eurocentus. Kitas pavyzdys – sausainiai „Selga“. Prieš euro įvedimą kainavę 2 litus 15 centų arba 62 eurocentus, latviški sausainiai po euro įvedimo kainuoja 2 litus 14 centų arba 62 eurocentus.
Tuo tarpu žalios arbatos „Pickwick“ rinkinys prieš euro įvedimą kainavo 5 litus ir 65 centus arba 1 eurą ir 64 eurocentus. Kainos etiketė po Naujųjų metų rodo 1 eurą ir 49 eurocentus arba 5 litus ir 14 centų.
Panašaus dydžio kainų pokytis pastebėtas kai kurių pieno produktų, kavos, arbatos segmentuose.
„Mūsų komandos stebėjimai bei svetainės lankytojų atsiųsta informacija patvirtina teiginį, kad kainos po euro įvedimo kaip nors žymiai nepakito, o kai kurių vartotojų laukimas, kad kainos ateityje kils, daugiau pagrįstas psichologiniu motyvu bei apčiuopiamai į rankas nedidėjančiomis jų pajamomis“, – sakė Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas.
Apie projektą Pranešu.lt
Projektas Pranešu.lt (www.pranesu.lt) vyksta nuo praėjusių metų rugpjūčio. Vartotojai šiuo projektu skatinami aktyviai įsitraukti į euro įvedimo procesą, stebint kainų pokyčius bei verslininkų sąžiningumą: ar pastarieji nekelia kainos dėl euro įvedimo, teisingai suapvalina verčiant kainą iš litų į eurus, pateikia kainas abejomis valiutomis, kitaip neklaidina vartotojų. Portale galima ne tik papeikti, radus pažeidimų, bet ir pagirti verslininkus už sąžiningumą. Informaciją prekybos ir paslaugų vietose tikrina 4 žmonių projekto komanda.
Projektą su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skirtu finansavimui vykdo į Lietuvos vartotojų organizacijų aljansą įeinanti Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“. Pilietiškai nusiteikę vartotojai Pranešu.lt portale galės lankytis ir pranešti apie pažeidimų atvejus ar sąžiningus verslininkus iki šių metų birželio 30 dienos.
