Tokius skaičius pirmadienį Finansų ministerijoje vykusioje
apskritojo stalo diskusijoje „Lošimai ir jų pasekmės asmeniui ir
visuomenei“ pateikė finansų viceministras Algimantas Rimkūnas.
Nors dabar galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme yra
nustatyti lošimų organizavimo vietų, lošėjų amžiaus, lošimų
reklamos, atsiskaitymo bankų kortelėmis apribojimai, tačiau
praktika, pasak A. Rimkūno, rodo, kad vien jų nepakanka, –
tikslinga numatyti papildomas lošėjų apsaugos ir pagalbos priemones.
Specialistai sutaria, kad Lietuvoje trūksta lošimų prevencijos,
švietimo programų, ypač darbo su jaunimu. Taip pat nėra pakankamai
statistinių duomenų apie dėl lošimų padaromus nusikaltimus,
aiškumo, kokią rinkos dalį sudaro nelegalūs lošimai.
Finansų ministerijos duomenimis, 2014 m. pabaigoje Lietuvoje
veikė 14 lošimus organizuojančių bendrovių, 176 lažybų punktai, 137
automatų salonai ir 17 kazino. Pernai gyventojai azartiniams
lošimams išleido 79,2 mln. eurų.
