Nuo to laiko, kai vasarį prekybos tinklas sumažino kiek daugiau nei tūkstančio prekių kainas, kas penkta prekė „Maximos“ pirkėjų krepšeliuose – iš prekių, kurių kainos buvo sumažintos.
Prekybos tinklo duomenimis, pirkdami atpigintas prekes pirkėjai jau sutaupė daugiau kaip 2 mln. eurų. Daugiausiai – pirkdami šviežio maisto ir bakalėjos prekes, nes šios prekės vyravo atpigintų prekių sąraše.
Kovą, palyginti su vasariu, šviežio maisto prekių, esančių „Atpigo“ sąraše, pardavimai išaugo 43 proc., bakalėjos – 60 proc., pramoninių – 102 proc., prekių kūdikiams – 83, prekės gyvūnams – 57 proc., šaldyto maisto prekės – 44 proc.
Pigusios prekės aktyviausiai perkamos Kaune.
„Maxima LT“ prekybos vadovas Norbertas Žioba skaičiuoja, kad pirkdamas antrosios atpigusių prekių grupės gaminius prekybos tinklo klientas per mėnesį sutaupys 14 eurų, per metus – 170 eurų.
Prekybos tinklo atstovai žada, kad antrasis kainų mažinimas – ne paskutinis. „Kiek kainos mažės – 2 ar 14 proc. – priklausys nuo rinkos“, – sakė “Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.
Kainuos 10 mln. eurų
„Maxima LT“ skaičiuoja, kad bendrovės investicijos į mažesnes nuolatines kainas per 2015 m. sieks apie 10 mln. eurų. Planuojama, kad visos per 2015 metus atpigintos prekės sudarys apie ketvirtadalį „Maxima" tinklo bendros apyvartos.
Vis dėlto Ž.Valkeris sakė, jog sprendimas mažinti nuolatines populiarių prekių kainas leido bendrovei išlaikyti stabilius ar net leido pagerinti pagrindinius rodiklius: apyvartą, vidutinio krepšelio vertę ir apsipirkimų skaičių, pardavimų kiekį. Visa tai leidžia padidinti kokurencingumą. Vasarį palyginti su kovu, pasak Ž.Valkerio, apsipirkimų skaičius jo vadovaujamame prekybos tinkle padidėjo 2,7 proc., apyvarta su pridėtinės vertės mokesčiu – 2,6 proc. Tačiau kol kas per anksti pasakyti, ar sprendimas mažinti prekių kainas prekybos tinklui leido privilioti naujų pirkėjų.
Bendrovės generalinis direktorius teigė pastebintis, jog į pirkinių krepšelius dedama vis daugiau prekių su sumažintomis kainomis, lyginant jų proporciją su prekėmis, kurioms taikomos nuolaidos.
Kovo pabaigoje atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad sumažėjusias kainas geriau pastebi ir vertina mažesnių vietovių bei rajoninių miestų gyventojai – „Atpigo“ pastebėjo 68 proc. jų.
Ne kainos mažesnės, o nuolaidos didesnės
Tačiau prekybininkų garsiai skelbiamus šūkius apie mažinamas prekių kainas užčiaupia finansų specialistai, kurie tikina, jog ne kainos mažėja, o prekėms imamos taikyti didesnės nuolaidos.
Ekonomistai ir viešųjų ryšių specialistai sako, kad šiuo metu tarp prekybos tinklų vykstantis vadinamasis kainų karas yra labiau reklaminė kampanija nei realus kainų mažinimas, skelbia lrt.lt.
Pasak LRT radijui kalbėjusio komunikacijos eksperto Arijaus Katausko, taip prekybos centrai siekia vėl būti matomi viešojoje erdvėje.
Tačiau Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas teigė, kad tai nėra tik reklaminis triukas. Jo manymu, prekybos tinklai renkasi strategiją išeiti iš užburto nuolatinių akcijų rato.
Viešųjų ryšių specialistų manymu, reklaminė kampanija reikalinga dėl to, kad į Lietuvą tuoj turi ateiti žemų kainų parduotuvių tinklas „Lidl“.
LRT radijas atkreipė dėmesį, jog kasdienių prekių krepšelis per metus atpigo maždaug trečdaliu. Tačiau mažėjo ne originalios prekių kainos, o daugėjo įvairių akcijų ir jos buvo didesnės, dėl to buvo galima apsipirkti pigiau. Be to, prie produktų pigimo prisidėjo Rusijos embargas lietuviškiems pieno ir mėsos produktams, mažėjančios pasaulinės maisto kainos bei pingančios logistikos paslaugos dėl žemesnių degalų kainų.
