Finansų ministerijos nuomone, kuriai pritarė Vyriausybė, esama
tvarka yra tobulintina, nes programoje dalyvauja ne visi lošimų
organizatoriai. Be to, bendrovėms, pažeidusioms susitarimą ir
įleidusioms prašymą parašiusį asmenį, jokios atsakomybės
nenumatyta, o žmogus, parašęs prašymą neleisti lošti, gali jį kitą
dieną atsiimti. Todėl siekiant apsaugoti problemų dėl lošimų
turinčius asmenis, siūloma padaryti tam tikrus pakeitimus ir juos
reglamentuoti įstatymu.
Pagal naują reglamentavimą siūloma įsteigti žinybinį registrą,
kuriame būtų registruojami asmenys, kuriems neleidžiama lošti.
Asmenys, norintys savanoriškai apsiriboti savo galimybę lošti,
galės parašyti prašymą Lošimų priežiūros tarnybai arba lošimų
organizatoriui. Neleisti asmeniui lošti galės ir teismas,
atsižvelgdamas į sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos
(rūpybos) institucijų arba prokuroro prašymą. Taip pat siūloma
įstatymu nustatyti minimalų neatšaukiamą terminą (pavyzdžiui, ne
trumpesnį kaip 6 mėnesiai), kai galiotų asmens prašymas neleisti
lošti.
Nuo 2004 m. Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) iniciatyva vykdoma
savanoriška asmenų apsiribojimo nuo lošimų programa, pagal kurią
lošėjai gali lošimų organizatoriui arba LPT parašyti prašymą
apriboti jų galimybę patekti į lošimų vietas ir lošti. Nuo 2004 m.
iki 2014 m. pabaigos buvo gauti 3 547 tokie prašymai.
Pagalbos priemonės asmenims, turintiems problemų dėl lošimų,
įstatymais yra reglamentuotos įvairiose Europos šalyse – Estijoje,
Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Maltoje.
