„Retai pasitaiko atvejų, kai žmonės būna nepatenkinti skirtingais skaičiavimais. Žinoma, tai labai sunku paaiškinti, nes vienuose notarų biuruose notarai skaičiuoja pagal vieną logiką, kituose pagal kitą. Tačiau pabrėžiu, kad atlygis turi būti teisingumo ministro patvirtinto įsakymo ribose“, – teigė Lietuvos notarų rūmų atstovas viešiesiems ryšiams Aleksandras Matonis.
Už paslaugą paprašė 87 eurų
Iš Anglijos į Lietuvą trumpam sugrįžusi Regina Jankūnaitė buvo nemaloniai nustebinta Lietuvos institucijų veiklos. Praėjusių metų spalio mėnesį moteris kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą su prašymu patvirtinti įgaliojimą. Jis buvo reikalingas tam, kad Regina ir jos brolis Eugenijus įgaliotų kitą savo brolį Valdą atlikti visus reikalingus veiksmus dėl žemės paveldėjimo Lietuvoje.
Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro padėjėja Rasa Bružaitė įdėmiai išklausė R.Jankūnaitę, uždavė klausimų ir užsirašė jai reikalingą informaciją. Notaro padėjėja už paslaugą paprašė 87 eurų (300 Lt). Jos teigimu, turėjo būti parengti dveji įgaliojimai Rasai ir jos broliui Eugenijui po 43,5 eurų (150 Lt).
„Mane labai nustebino toks paslaugos tarifas, nes Lietuvos ambasadoje Londone už panašų dokumentą anksčiau buvau mokėjusi tik 20 svarų sterlingų. Todėl nusprendžiau atsisakyti R.Bružaitės paslaugų“, – skundėsi moteris.
Susitvarkė dokumentus už 20 eurų
Iš karto R.Jankūnaitė kreipėsi į Klaipėdos 13-ąjį notarų biurą. Pasikonsultavusi su notare Dalia Rogovaite, moteris sužinojo, kad pas juos paslauga kainuos tik 20 eurų (70 litų). Notarė jai paaiškino, kad geriausia būtų sudaryti vieną bendrą įgaliojimą Reginos ir Eugenijaus vardu jų broliui Valdui.
Žinoma, šeima iškart pasirašė dokumentus, tačiau moteris negalėjo patikėti tokiu kainų ir paslaugų skirtumu: „Pirmuoju atveju R.Bružaitė net neužsiminė apie galimybę sujungti du dokumentus į vieną, o kitame biure D.Rogovaitė iš karto pasiūlė patį priimtiniausią ir pigiausią variantą.
Iš tos istorijos peršasi išvada, kad kai kurie notarai Lietuvoje dirba visai ne žmonėms, o tik dėl pinigų. Į žmogų jie žiūri kaip į statistinį vienetą, piniginės turėtoją ar paprasčiausią runkelį“, – palyginimų negailėjo pašnekovė.
Kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus
R.Jankūnaitė nusprendė iki galo viską išsiaiškinti ir kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus. Jie atsiuntė moteriai atsakymą dėl visiems notarams bendrai taikomų atlyginimų skaičiavimo įkainių. Jie patvirtinti teisingumo ministro ir visiems notarams yra vienodi.
Už įgaliojimo patvirtinimą fiziniams asmenims imamas 5,79–14,48 eurų (20–50 Lt) atlygis. Taip pat numatomas 14,48–28,96 eurų (50–100 Lt) atlygis už sandorio projekto parengimą bei 2,90–8,69 eurų (10–30 Lt) už duomenų perdavimą valstybės registrams.
„Gavusi notarų rūmų atsakymą supratau, kad jiems tokios paprastų žmonių problemos visai neįdomios. Rūmų atsakymas atrodo tarsi rašytas ne žmogui, o kažkokiam statistiniam vienetui, nes jame beveik viskas nurodyta tik straipsniais ir skaičiais. Visiškai neatsižvelgta į realaus žmogaus poreikius. Akivaizdu, kad ne tik notarai įžūliai pelnosi iš žmonių, bet ir jų aukštesnės instancijos tam pritaria“, – pasipiktinusi teigė R.Jankūnaitė.
Notarai patys paskaičiuoja savo atlygį
Lietuvos notarų rūmų atstovo A.Matonio teigimu, pats notaras, tvirtindamas atlygį, įvertina savo sąnaudas, laiką, užimtumą ir daugybę kitų kriterijų. Taip jis pats gali nuspręsti, imti patį mažiausią ar didžiausią leidžiamą atlyginimą. Taip yra nustatyta teisingumo ministro įsakyme.
„Pilietė sakė, kad įgaliojimą turėjo patvirtinti ji ir jos brolis. Jei pilietė su broliu būtų vienu metu atėjusi į Klaipėdos 1-ąjį notarų biurą, ką greičiausiai ji padarė kitame notarų biure, tuomet dokumentas būtų sujungtas. Įgaliojimas tokiu atveju tvirtinamas nuo abiejų asmenų ir kainuoja perpus pigiau.
1-ajame notarų biure buvo tik konsultuojamasi, bet veiksmas nebuvo atliktas, todėl buvo paskaičiuota, kiek kainuotų jiems atskirai. O Klaipėdos 13-asis notarų biuras paėmė minimalų galimą atlygį“, – paaiškino A.Matonis.
Gyventojas laisvai renkasi notarą
Pasak Lietuvos notarų rūmų atstovo, gyventojas yra laisvas pasirinkti bet kokį notarų biurą, kuris jam patinka. Vienintelė išimtis, kai tvarkomi paveldėjimo reikalai, kai žmogus tvarko paveldėjimą pagal paskutinę mirusio asmens registruotą gyvenamąją vietą.
„Tačiau net ir šiuo atveju Lietuvos notarų rūmai leidžia asmeniui perkelti paveldėjimo bylą nuo vieno notaro pas kitą. Pavyzdžiui, kad nereikėtų važinėti ar dėl kitų priežasčių“, – tvirtino A.Matonis.
